užginti reikšmė
Kas yra užginti? 1 užgiñti, ùžgena, ùžginė tr. 1. privaryti, bevarant nukamuoti: Patraukino, ùžginė arklį begainiodamas Šts. Iš namų nereik arklių užginti (smarkiai varyti iš pradžių) Ll. 2. prk. užnešti: Kelius užginė (užpustė, sniegu užvertė) Plt. 3. pavyti: Užginė kitą būrelį, kely toliau užginė dar daugiau Žem. Ir užginė anuos toks vienas jaunikaitis SI203. 4. genant užvaryti ant ko nors ar už ko nors: Ùžginė gyvulius ant javų Lp. ◊ už tvorõs užgiñti nuginčyti: Anie kunigą ùžgena už torõs Šts. \ ginti; antginti; apginti; atginti; daginti; įginti; išginti; nuginti; paginti; parginti; perginti; praginti; priginti; suginti; užginti
2 užgìnti, ùžgina, užgýnė tr., intr. 1. uždrausti: Daktarų mada valgį tik užginti Žem. Tėvas vaikui užgýnė ant ledo eiti K. Užgynė jis man čia būti, gyventi J. Ir paganią ažgýnė, ir grybaut ažgýnė A.Baran. Esu nuo daktaro užgìntas rūkyti, gerti Šts. | Užùgina Slm. Tėvas buvo tuos žirnius užgýnęs (palikęs) sėklai, bet vaikai išraškė Ėr. Neseniai ažugýnėm (uždraudėm, nebeganom), ale jau yra žolės Arm. Ganyklos buvo užgìntos – neganė, žolę augino Šts. 2. užginčyti, paneigti; nepripažinti; atremti kaltinimą: Tai negalì užgìnti KII26. Tu mano menkos dalelės nori ažgìnt Ml. Paskolinau jam dešim rublių, ir užgýnė (neatidavė, sakėsi jau atidavęs) Slm. Pasižyčiojo pinigų ir paskui užgýnė, neatidavė Skr. | refl.: Ji užsìgina savo senumo KII300. Ji užsigynė, sakė, kad nevogė Lš. | Vieną svarą užsigynė PP79. 3. atmesti; nepažadėti: Prašymą užgìnti KI25. | Jis man ùžgina savo pagalbą KII304. \ ginti; apginti; atginti; išginti; nuginti; paginti; perginti; priginti; suginti; užginti