nuginti reikšmė
Kas yra nuginti? nùginti, -ina, -ino tr. raginti, skatinti, žadinti: Kas tau yra, kad visada reikia prie darbo nugint? Dglš. Aš jį nuginu, o anas dar vis miega Ds.
1 nugiñti, nùgena, nùginė tr. 1. nuvaryti, nuvaikyti: Nugintas vilkas grįžta į mišką Sim. Daugelį paklydėlių laivų vėjas nugena į nuostabius uostus P.Cvir. Negali spėt nugint [strazdus nuo vyšnių] Vlkv. | prk.: Daržoves buvo apipuolę spragiai ir sausriai, bet pasisekė nuginti (išnaikinti) Antš. Nùgena sniegą Vn. Kad kelio nenugiñtų (nenuleistų sniego), su ragėms važiuotumėm į stotį Užv. Pelai jau nugintì yra nu rugių, nereik nė par arpą beleisti Šts. 2. refl. tr. vytis: Įpėdėmìs vagį nusìginė Tl. Šuniukai pamatę nusigins mane BsPII16I. 3. nuvaryti gyvulius ganyti: Ans nùginė galvijus ganyti J. Kur nùginei, ten ir ganyk Ndz. | refl. tr.: Aš nusigiñčiau šėmus jautelius, aš nuganyčiau žalią žolelę JD90. \ ginti; antginti; apginti; atginti; daginti; įginti; išginti; nuginti; paginti; parginti; perginti; praginti; priginti; suginti; užginti
2 nugìnti, nùgina, nugýnė tr. 1. nuvaryti, nubaidyti: Šuva įniršęs pjauna kiaulę, kad negali nugìnti J. Žvirblių nenuginsi nuo grendymo J.Jabl. 2. uždrausti, neduoti: Gynė gynė ir nuo visko nugýnė Alk. Negal nugìnti jąją nuo to darbo, t. y. nudrausti J. 3. nuginčyti, paneigti: Tai kad jau čia ir matės, kad teip bus, ale negi možna buvo nugìnt Sdk. Viena tiktai nenugintina – tuo laiku jau būta naminių šunų Vr. | Tokiam daugiau neskolink – jis vis nùgina (išsigina neskolinęs) Slm. \ ginti; apginti; atginti; išginti; nuginti; paginti; perginti; priginti; suginti; užginti