priginti reikšmė

Kas yra priginti? 1 prigiñti, prìgena, prìginė tr. 1. privyti: Paskubėjęs jį priginti, be jokio pasisveikinimo pratarė Žem. Vos prìginiau bėgantį J. Vijo vijo ir prìginė jis mane Al. Daužk neuždaužk, gink – neprigink Yl. ^ Du bėga, du veja, ir niekuomet neprigena (ratai) TDrVII507. | refl. tr.: Gavau į ristę ištikti, kol prisìginiau Vkš. 2. prk. įvaryti, privaryti: Tam žmogeliu stroko tai prìginė Al. | Vėjas prìginė šulinę lapų Šts. 3. [i]genant, varant prieiti ką nors:
2 prigìnti, prìgina, prigýnė tr. ginčijantis priveikti: Jo tu neprigìnsi Kp. Ji tokia gintulė̃ – niekas jos neprìgina Slm. \ ginti; apginti; atginti; išginti; nuginti; paginti; perginti; priginti; suginti; užginti