pavyti reikšmė
Kas yra pavyti? 1 pavýti, pàveja (pàvija; SD43, S.Dauk), pavìjo tr. Š, Rtr, NdŽ 1. SD1134, Sut, Amb, M, ŠT286, Šlč, BzB312 vejantis susilyginti: Jodamas paveju R127, MŽ167. Nenusekamas, nepasiekiamas, nepavijamas SD193. Jok risčia, kad pavýtum juosius J. Vyties vyties [ėmė] i pavìjo Dglš. Vijo ir nepavìjo ZtŽ. Mato, kad pavỹs, ir pabėgo LKT222(Vnd). Tokia sprauni, kaip aš tave pavýsiu Jnš. Nepàveju aš jos, koks te ejimas man su juo Klt. Vyti gal nepàveja stirnos [vilkas] Ėr. Zuikis greitesnis buvo – šuva vijos vijos ir nepavìjo Lš. Mes turėjom arklį, tai dviratį pàveji, būdavo Pg. Ineina kieman [elgeta], kulzuoja, o už kiemo su šunim nepavýsi (juok.) Grv. Ka spiečius eina, tu nė su arkliu nepavýsi Jrb. Jos da nė raitas nepavýtum Snt. Manęs i velnias raitas nepavýt Dglš. Mama aštuoniasdešimt penkius metus turėjo, bet pavýk tu ją kad nori Lb. Kai kada pavýdavo ir [v]andeniu apipildavo [per Užgavėnes] PnmR. Kai tik oran, eina, neria [vištos], nei jų pavýsi, nei rasi Klt. Atleidi lenciūgą, tai nebegali pavýt tos karvaitės Svn. Kad duodu pradalgę, tai tuoj [visus] pàveju, iš paskos tuoj pàveju ir pralenkiu Kp. Suriši pėdą ir greit bėgi, kad tavęs kita delgė nepavýtų, jeigu dujuos pjauna Imb. Jis žino, kad laukinis turi geras kojas ir ne visad jį (liūtą) pavysi Blv. Jūs gi ir lekiat lyg akis išdegę: nei prisišaukti, nei pavyti negali! A.Vaičiul. Ją pavydavo ir pralenkdavo grįžtą iš turgaus važiuoti ir pėsti A.Vien. Dešimtą dieną mus pastebėjo du piratų laivai, ėmė vytis ir netrukus pavijo J.Balč. Laivas įplaukęs į tą ugninį taką, rodosi, norėjo pavyti saulę A1886,87. Žinoma, kaip žvėris žmogaus pėdas suuodžia, jis pėdom vyt vyt ir pavijo BsPIV274(Brt). Oi tu bite, bite, bite, saldi tavo uodegytė, kad pavytáu, palaižytau DrskD157. Vyte pavysiu, ginte paginsiu, Dievas tikt žino, ar aš sugrįšiu StnD24. Tai ir pavijo savą seselę pas žaliąją girelę D95. | prk.: Žmogus ant kalno paėjėjo, o jo norai jau už trečio kalno nuriedėjo: pavyk juos žmogus, jei gali! V.Krėv. Aš troškau vien džiaugsmą pavyti pasauliui ir sau S.Nėr. Nemožna pavýt nė jo kalbos: kalba kalba bala žino ką Rz. Be kunigo nepalaidosi, o kunigo mūsų pavýt neina (mažai būna namie) Jrb. O gilybė bagotystės ir išminties ir pažinties Dievo: kaipo neištiriami yra sūdai jo ir nepavijami keliai jo BtPvR6,33. O teip neieškodami dvariškai aukštų o nepavejamų̃ slaptų Dievo DP262. Ansai amžinasis ir nemirštąsis Viešpatis, ansai aukščiausias ir nepavejamasis DP241. ^ Greitas, kad šuo atbulas pavytų LMD(Mrj). Iš Vaivadiškių risčiom, kiškį pavýtum, kaip bėgau Pg. Naujo gyvenimo nepavýt, vėlu (kalba senas žmogus) Dglš. Neką ir parvažiavęs aš tenai pavýsiu (nėra ko skubėti namo) Sug. Ale kai litai buvo, tai su kojom nepavejamì (sunkiai uždirbami) Pnd. Pavasarį dieną sugaiši, tai rudenį savaitę nepavýsi Ktk. Skysta sriuba, makaronai vienas kito nepàveja Vrn. Du kiškiu vaikysi, nei vieno nepavýsi JT371. Kartais ir karvė kiškį paveja B186, J.Jabl, ŠT291. Ratas tekinį vijo, o niekad nepavìjo JD1421. Ratas ratą vytų vytų, kad pavýtų – sudraskytų Kt. Nuo mužiko pabėgo, pono nepavijo PPr81. Iš piemenės išbėgus, o mergaitės da nepavìjus (apie pusmergę) Bsg. Iš mažo išbėgęs, didžio nepavìjęs Š. Didžių nepavijom, mažų išbėgom B. Prasčiokus palikai, o ponų nepavijai Tat. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs TŽV 616(Ps). Mūsų linai iš mažų išbėgo, bet didžio nepavijo N. Ir aitvaro kojom jo nepavysi TŽIII385(dz.). Pirmiaus pašokęs suklysi, atsilikęs nepavysi LTR. Nieko nepadarysi, pėsčias raito nepavysi LTR(Šlv). Terbą palikai, maišiuko nepavijaĩ: ant mažo nenorėjai, didelio nepavijaĩ Kln. Rankos burnos nepàveja, ką anas gali turėt (apie girtuoklį, kuris daugiau prageria negu uždirba) Švnč. Akyse – piestu šoksta, už akių – varlės nepaveja Al. Vienas kitą paveja ir pavijęs pralenkia (vėjas ir medžiai) LTsV459(Vlk). Su sparnais, o nelaksto, be kojų, bet nepavýsi (žuvis) JT503. Turi sparnus, bet nelekia, neturi kojų, bet nepavysi Jrg. Du bėga, du veja ir niekad nepàveja (vežimas ir ratai) Klt. Tėvo juosta nesujuosiama, močios skrynia nepakeliama, brolio žirgas nepavejamas (kelias, žemė, vėjas) LTR(Rk). Ko negalim pavyt? (šešėlio) Vrn. | refl. tr. LL21,287, FrnS135: Kad kokiõs, aš taũ da pasvýsiu KlbIII24(Lkm). Iš namų mane pasivìjo, tai parsivežė Vlkv. Gal da pasvýsiu bobas, nebus nuobodu visom eit Dbk. Kai spiečius nueina, pasìveji, pasiimi, i niekas neužgins Bsg. Tegul tau kojas pasuka, jau aš tavę nepasvýsiu! Nč. Pasveĩ (pasivyk) an tą ir eiste GrvT112. To (senelio) stiproko būta, katras (vyras) pasìveja, iš to išsineria i vė bėga Bsg. Gūrinant toliau, mūsų būrelį pasivijo itin keista žmogysta M.Katil. Pasivijęs didį Šarūno pulką, paporino, pasakė gūdžią naujienėlę V.Krėv. Jis mane buvo pasivijęs su pradalgiu ir varėsi prieky V.Bub. | prk.: Skubėkim dirbt, vakaras pasivỹs Kt. O senai dienai naujas rytas tiesia ranką – nei pasivyt, nei suturėt jau jų netenka B.Braz. ^ Du bėga, du veja – niekados nepasiveja (ratai) Slm. Penkios sesiulės viena kitos nepasiveja (virbalai) LTR. 2. FrnS135, Skp, Žž pavaryti šalin, nuvaryti, paginti: Ar ją (karvę) pavìjo, ar ką – radom negyvą Dg. Vilkas ažkart kukelę suėdė, kuodelį suplėšė, verpstelę sulaužė, ir vėl pavijo tą mergą DvP211. Svirplys pamatė, ūsus pastatė, namo vaitą pavijo DvD 295. Tokius melagius reikia su šluota nuo angos pavyti! I.Simon. | Daugiau dėl blogos nuotaikos, o ne iš reikalo, keturis studentus jis pavijo nepasirašęs įskaitos rš. pavytinaĩ adv. NdŽ. ║ pašalinti (iš darbo), atleisti, išvaryti: Jau daug pavìjo nuo tarnysčių Gs. 3. Btg, Plv prk. susilyginti, prilygti: Aš jų nepàveju: ir iš kur jie kabina to pinigo! Jrb. Tu jau jo nepavýsi, baikia, kad, atrodo, tu razumnas – anas do razumnesnis Trgn. Ale man labai gerai sekės [mokintis], tai aš ir pavýdavau ir aplenkdavau Kp. [Mokiniams per atostogas] reikia pavyti, kame buvo atsilikę Pt. Tais pagyrimais ant iškalbos pàveja Demosteną ir Ciceroną A.Baran. Lenkų pavyti mes tuo tarpu neišsigalėsime, nes neturime taip turtingos, kaip jų, visuomenės A.Sm. Skubiai, rūpiai, nuoširdžiai dirbo ir pavijo pirmuosius darbinykus, išlenkė juos SPI330–331. ^ Nepavýsi viso svieto Dglš. ║ susilyginti didumu: Jau tas mažiukas [ančiukas] pavỹs tuos, jau beveik nesiskiria Jrb. | refl. tr.: Daugelį smulkesnių dvarelių pasivijo ir pralenkė stambesniųjų ūkininkų sodybos K.Bor. 4. refl. prk. pasigviešti, pasigodėti: An ko tu pasvijaĩ, ma[no] bernužėli: ar an turtelių, ar an skrynelių, ar an mano rūtelių (d.) Rod. \ vyti; antvyti; apvyti; atvyti; davyti; įvyti; paanvytis; išvyti; nuvyti; pavyti; parvyti; pervyti; pravyti; privyti; suvyti; užvyti
2 pavýti, pàveja, pavìjo tr. Rtr 1. NdŽ kiek sukti į kamuolį, į ritinį: ^ Jau aš josiu jomarkėlin, nusipirksiu kančiukėlį: šimtu vytas, šimtu pytas, trečiu šimteliu pavytas DvD91. | refl. tr. NdŽ: Reikia pasvìjus siūlų megzt kas, vakarai ilgi Klt. 2. NdŽ įvynioti į vidurį kamuolio: O kas čia tam kamuoly pavýta, kad teip barška? Sb. Pavijaũ po siūlu pirštinę [kamuolio pradžiai] Lp. Apačion [kamuolio] pàveju degtukinę skrynelę Ktk. 3. NdŽ žr. 2 nuvyti 1: Pavijaũ tris apyvaraites LzŽ. ^ Pavýsiu valvadą iš dirgėlių ir pasikarsiu an batvinių ZtŽ. | refl. NdŽ. 4. nupinti (vainiką): Ir pavysiu du vainikėliu, ir nunešiu an bistrą upę (d.) Lz. \ vyti; apvyti; atvyti; įvyti; išvyti; nuvyti; pavyti; papavyti; pervyt; pievyti; pravyti; privyti; razvyti; suvyti; užvyti