atvyti reikšmė
Kas yra atvyti? 1 atvýti, àtveja, atvìjo tr. NdŽ, DŽ1 1. Š, LL196 atvaryti, atginti: Man paliko kumelę tokią nė šiam nė tam, ir pavargus jau te atvytà nuo Viešintų Sb. Atvýta vanago višta net pamiškėn Klt. Kapai netoli, tie šunys an tuos kapus i lekia, kad jie àtveja, kad drasko, o nieko nėr Pg. | prk.: Atvìs anas debesis [namo] Žl. Jei vargs tvanais atvytų, mano meilę n’išgesytų PG. 2. priversti atvykti: Atvýk atgal, ką buvai nuvijęs J. Kas tave atvìjo teip anksti? Ėr. Jau tave turbūt paskutinis galas atvìjo naktį Mrj. ^ Kiek šunų (vilkų) tave atvìjo (ažvijo)? (klausiama, kai ateina ilgai nebuvęs žmogus) LKK XIII127(Grv). 3. nuvaryti šalin, nuvyti: Nemožna atvýt nuo karvės veršis Dglš. | Da gal ruskis prūsą atvỹs Gs. 4. refl. tr., intr. J, Š, Dglš stengtis privyti, pasivyti: Jau, matyt, atsivìjo tie stribai tuos žmones Gž. Su kirviu atsivìjo iki pusės kelio Pv. Atsivìjo paskun šunį jo namump LzŽ. Lekia griūdami [vaikai], kad jau atsìveja pakaruoklis Kp. Ka ji ėjo mišku toli ir pamatė – atsìveja ją šungalvis (ps.) LKT187(Sdr). Žiūrėk, sėdėdamas ant manęs, ar neatsivejas kas iš rytų pusės! DS72(Rs). Aš jį septynias mylias atsivijau, o nieko negalėjau padarytie! BsPIV80(Brt). O štai iš paskos atsiveja ir Steputė, laužydama rankas, verždamasi prie motinos, klykdama ir aimanuodama A.Rūt. | prk.: Antradienį Antasę palaidojom, – rodos, atsiveja Marcelės balsas V.Bub. 5. refl. tr., intr. Š, Brt ateiti, atbėgti paskui: Atsivìjo net iš kariuomenės ana jį – i apsiženijo Klt. Nepaspėjo ateit Targonskienė, jau kokia boba atsvìjo (ir kita atėjo) Aln. Gal jau ką pavogei, kad atsvìjo (sakoma, kai grįžus kas nors ateina iš paskos) Trgn. ║ prk. prasidėti, kilti: Mūsų padermė atsìveja nuo Trakų, iš rytų – sakydavo mano tėvas Ss. 6. vairuojant atgabenti: Man atvìjo naują traktorių Skp. \ vyti; antvyti; apvyti; atvyti; davyti; įvyti; paanvytis; išvyti; nuvyti; pavyti; parvyti; pervyti; pravyti; privyti; suvyti; užvyti
2 atvýti, àtveja, atvìjo tr. Š, Rtr, LVI211, DŽ, On atpalaiduoti suvytą, atsukti: Atvýk pavają virvės J. Aš išsitraukiau peilį, nupjoviau pantį ir, atsargučiai atvijęs jį, nusviedžiau į krūmus P.Trein. Laumės iš piktumo sermėgą sudraskė, išardė po vieną siūlelį ir siūlelius atvijo LTsIV548. | refl.: Lanksčiausi yra vienpusio vijimo lynai, bet jie gali atsivyti rš. \ vyti; apvyti; atvyti; įvyti; išvyti; nuvyti; pavyti; papavyti; pervyt; pievyti; pravyti; privyti; razvyti; suvyti; užvyti