įvynioti reikšmė
Kas yra įvynioti? įvynióti K, J, Rtr 1. tr. H169, R, R116, 400, MŽ, MŽ152,539, S.Dauk, Sut, N, M, L, BŽ44, NdŽ vyniojant kuo nors apsukti: Įvynioju, įsuku SD388. Įvỹniok šlikus į tą skepetą J. Moteriškė įvyniójo savo pinigus į skepetaitę DŽ. Įvyniók nupirktas knygas Š. Į tešlą įvyniójus iškepti BŽ161. Aš įvỹniojus vaikelio kojas drūtai DrskŽ. Nori, kad but gražesnis [margutis] – antvynióji rūtos šakytę, žemuogės lapelį Kvr. Žibenkšties kailiukas brangus – anais laikais žydas nešėsi in nosinę invyniójęs, kap nusipirko Brb. Saldainiai buvo įvynioti į tokius dailius popierėlius M.Katil. Aš tavi įvyniósiu į tą ilginių kūlį Dr. Į šilkelius įvyniočiau, į sidabrą pakavočiau KlvD136. Įvyniojo jį ing gražią drobę ir iždėjo jį grabe Ch1Mr15,46. Tad jį (kūną) pirmiaus turime įvyniot gražion prastyrion DP182. Nuėmęs kūną, invyniójo prastyrion gražion DP179. Įvynióji akminą, įdedi į tą [kraičio] skrynią, ka tik sunki būtų Škn. Pirtin nueini, pašutini, intvynióji [skaudančias kojas], biškį geriau Kvr. Invyniójau – vis tiek pereina kraujas Upn. | refl. tr., intr. N, K, NdŽ: Įsivyniók knygas nors popieriun, kad nesudulkėtų Š. Įsivyniók kelionei sumuštinį DŽ. Anas mušė rūčnykan insvyniójęs penkių kilių girią Žrm. Ateik čia, še, įsivyniok į kailinių kampą kojas I.Simon. | Šiemet svietas rogėmis į Velykas važiuoja, kailiniuosna įsivynioję rš. | prk.: Jei trečias įsivyniójęs (meilužis yra), tei vargiai suseis [pora] Rdn. 2. tr. užvynioti ant veleno, įriesti: Riečia audeklą, į stakles įvyniójam, velenan Pl. 3. tr. įtraukti, įsukti, įpainioti: Kelnių blauzdą pagavo ir įvyniójo [į girnas] Pvn. Jie, sako, ratan buvę įvynióję kabelį Slm. | refl.: Kulka terp rūbų įsivyniójo Ktk. | prk.: O anas įsipainiojo, o jis įsivyniojo kaip katinas pašukose Sut. Bijotina yra, jeng ing pirmąsias tamsybes tasai mokslas neįsivyniotų MT(pratarmė). 4. refl. raitantis įlipti, įsirangyti: Žaltys insivỹniojo medin Srj. Išaugo rožių dvi strėlės, ir tarp tų strėlių įsivyniojo žaltys LTsIV84. ^ Berankis, bekojis – medžian insivyniojęs (apynys) LTR. ║ greitai, vikriai įlipti: Mergičkutė tokia buvau, įsivyniódavau obelin, pakratau, kad pribira tų obuolių žemėn, tai kaip gruodas Antš. Kad ir drūtas, ale kai pamatė vilkus, tai ką bežiūrint insvyniojo epušėn Užp. 5. intr. suduoti, užkirsti: Jeigu tu mano vaikas būtum, aš tau įvynióčiau, tuoj eitum sodint [bulvių] Bsg. ◊ gálvą įvynióti į padur̃ką suvilioti: Merga įvyniójo vyro gálvą į padur̃ką Snt. \ vynioti; antvynioti; apvynioti; atvynioti; įvynioti; išvynioti; nuvynioti; pavynioti; parvynioti; pervynioti; pravynioti; privynioti; suvynioti; užvynioti