suvilioti reikšmė
Kas yra suvilioti? suvilióti tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ; R368, MŽ494, N, RtŽ, LL177 1. DŽ1 patraukti, sugundyti (ppr. neištesimais pažadais): Suviliójo jis mane, nuo ten atitraukė ir pats neb[e]ėmė J. Esu aš paukštis, lanko nepašautas, nesuviliotas aukso narvo, deimanto grūdų B.Braz. | Tokius vyrus suvilió[ja], nūgalia ta nelaboji [degtinė] Rdn. ║ B243 apgauti: Ir suviliodavo kerdžius dažnai ne vien vaikus, bet ir senus žmones V.Krėv. Daug Senojo testamento vyrų ir moterų patys nesidavė žalčio suviliojami A.Mac. ║ refl. DŽ susigundyti, susižavėti: Žmonės labai tankiai tuščiais niekais susivilioja Tat. [Žmogus] blogu susiviliojo sp. Tiek tų karčemų įtaisyta, an kožnos kerčios, jauni i susivilió[ja] Krš. Daug žmonių susivilioja geru gyvenimu sp. 2. Grz meilinantis ar grožiu pritraukti prie savęs: Senas bernas seilę pavarvino, kad graži mergaitė, ir suviliójo Dl. Suviliójo [klieriką], iš trečio kurso iškrito Sug. Neranda gudrios mergos, kad jį suviliót[ų] Pnd. Trumpu sijonu nesuviliosi ponų: visi kvaile palaikys, ir tiek LTR(Zp). ^ Angelą jis suviliotų, o ką jau apie mane kvailą bekalbėti KrvP(Mrj). ║ suvedžioti: Mergikę buvo suviliójęs Krž. Niekšas! Moterį suvilioja, išplėšia ją iš šeimynos, paskui ją apleidžia A.Gric. 3. LEVIII132 įkalbėti, prikurstyti: Vaikai suviliójo parduot triobas, i paklausiau kai maža Jd. 4. visus sumasinti: J. Dlugošas nurodo žemaičių kovojimo būdą: suvilioję į mišką, paskui, už nukristų medžių pasislėpę, puolę priešus rš. Tik žiemą gali suviliót [žvėrelius] į slastus, o vasarą nealkani, neina PnmŽ. | refl. tr.: Iš šitų žmonių (juodaodžių) daug tūkstančių sugaudo, susivilioja ir susipirkinėja… ir į verginius parduoda Ns1832, 4. \ vilioti; apvilioti; atvilioti; įvilioti; išvilioti; nuvilioti; pavilioti; parvilioti; pervilioti; pravilioti; privilioti; suvilioti; užvilioti