kerdžius reikšmė
Kas yra kerdžius? ker̃džius sm. (2) K, KlG52; R, MŽ504 piemenų vyresnysis: Mūsų kerdžius su gyvoliais javus nuganė Gr. Ker̃džius valdo piemenis J. O paikutis kiaules, be kerdžiaus atradęs, paganė Jrk11. Kad ir prausys – kaip kerdžiaus pati priš naktį Ll. Kerdžius, kaipo piemenų perdėtinis, veizi, kad tie be reikalo galvijų nečaižytų su votegais M.Valanč. Netoli ganė kerdžius galvijus BsMtI23. Eidamas pamatė kerdžių su piemenimis ganant galvijus BM245. Prastas kerdžius, kur savo galvijų neišgano LTR(Grk). Kerdžius bandą gins JV147. O iš tavo skūros bus kerdželiui šūba RD20. Tekėk, dukra, už kerdžiuko Nm. Meldžiamas, kerdeliau, ar neprabėgo čia kiškis? S.Dauk. | O aš eidama, graudžiai verkdama, sutikau bernužį, jauną kerdužį RD86. Jie buvo kaip avys, neturinčios kerdžiaus BbMr6,34.