šūba reikšmė

Kas yra šūba? ךūbà sf. (2) NdŽ, FrnW, KŽ, (4) Jz, Ds žr. šiūba: 1. [K], M, RtŽ, NdŽ, LKAI145(Tr) Apsiūti kaliniai ilgi, ligi žemės – tai šūbà Jz. Ne visiems valia karalių šū̃bą nešioti K.Donel. O iš tavo skūros bus kerdželiui šūba RD20. Im, apsek vaiku[i] šūbẽlę, kad nenušalt LzŽ. ^ Ylasnukė ir menturkojė šimtą šūbų tur (višta) Jrg. 2. brš Pirk suknelę, siūk šūbelę žaliųjų šilkelių NS972. Ji vilkėjo silkų rūbą, aukso šūbą, deimanto vainiką KlpD2.