šiūba reikšmė

Kas yra šiūba? ךiūbà (sl.) sf. (2) [K], OZ57, NdŽ, FrnW, (4) Gs, Krok 1. SD1179, SD366, R275, MŽ368, N kailiniai: Ale tas vilkas buvo gražus ponaitis, tiktai vilko šiūbà apsivilkęs LB169(Grl). Iš tavo skūrelės būt kerdžiui šiūbaitė KlvD157. Te tau šiūbužę, vyniok kojužes BsO25. ^ Vienkojėlis žmogus šimtą šiūbų tur (kopūstas) B810. Raudonas ponaitis raudona šiūbele apsivilkęs; kas jam šiūbelę draskys, tam jis akis išdraskys (svogūnas) Jrg. 2. [K], NdŽ gražus, brangus drabužis: Aš pirksiu mergelei šilkų šiū̃bą JV305. Aš nepavaldžiau savo petelių už žaliųjų šiūbelių TDrIV70(Rš). | Nuvilkę jį uždėjo ant jo šiūbą (skraistę) šarloto SE259. 3. kailis: Nuėmė širmojo kiškelio šiūbẽlę JD650. Pasiėmė tą savo šiūbą ir eina DS93(Rs).