pasoga reikšmė

Kas yra pasoga? ×pasogà (brus. пacaг) sf. (2) Grz, Gs, Ob, Lš, pãsoga (1) Kv, Slnt; N, [K], Ktč ištekančiai dukteriai, seseriai iš tėvų ūkio seniau duodama dalis pinigais, gyvuliais: Daviau tris šimtus rublių pasogos M.Valanč. Merginas leidžia už vyrų, duodami dideles pasogas V.Kudir. Kur tu, Onike, dingsi, neturėdama pasogos? Žem. Bet šešuras jos nekentė, nekentė už tai, kad ji, atitekėdama į Šelikūnus, atsinešė pasogos, anot jo, tiek, kiek jis per vienerius metus prarūkąs A.Vien. Butelį ant stalo, tada pasõgą dera Antr. Ko anas tik ieškojo – pasõgos, ne mergos! Pb. Jei neduodi pasõgos, tai nereikia ir dukteres Trgn. Ar didelę pãsogą davė? Dr. Pasõgą išdevė OZ40. Neieškok, mano vaikas, pasogos, bet pačios Sz. Ieško mergos su didele pãsoga Krkl. Pãsogos du arklius i karvę su telyčia davė Jrb. Tėvas buvo atsivaręs brikelę pasõgoj Imb. Kad ir skyrė pasogėlę – prasčiausių gyvuolėlių JD889. Aš viena sirata be motynėlės, neturiu kraitelio, nė pasogėlės JD3. Davė jai pasogaitę – treigę telyčaitę LTR(Krsn). Pasoga kaip sloga: iščiaudėjau ir nepajutau P.Cvir. Pasogelė – dykas niekas, o mergelė – visas viekas Tvr. Gavo pasõgos atmuštą kaltą (d.) Srd. ^ Mergos pasoga ligi slenksčio LTR(Vl).