žirnis reikšmė

Kas yra žirnis? žìrnis sm. (1) I, KBII69, LsB134, J, K.Būg, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DūnŽ; Lex31, SD65, R, R122, MŽ, MŽ160, Sut, M, LL42, L, ŠT54, ŽŪŽ44, žirnỹs (3) Rod, žìrniai pl. (1) 1. bot. kultūrinis ankštinių šeimos augalas (Pisum): Žirnis visuotinas (P. sativum) F. Dirvinis žirnis (P. arvense) LBŽ. Sėjamasis žirnis (P. sativum) Mt, LBŽ. Žirniai rainieji P. Žirniai cukravotieji P. Žirniai žalieji P. Baltūniniai žirniai LKGI574. Pilkiejai žìrniai jau prapuolė GrvT59. Žirniai valakiški SD28, D.Pošk. Auginami cukriniai ir gliaudomieji žirniai rš. Greičiukai (ankstyvieji) žìrniai LKKV159. Greitžirniai, žirniai skubučiai D.Pošk. Baltiejie žìrniai K. Rainiejie (būriejie) žìrniai K. Apvarpyti žirnius, apynius S.Dauk. Žabelės žìrniam vyniotis Sdb. Žìrniam varpyt vytelių parsineša Žb. Žirniai nesužydo dar dorai, o jau skina Žem. Šiuosmet žirniai buvo ankštingi Arm. Užderėjo šiemet žìrniai JT424. Kai vasara esti sausa, tai ant žirnių atsiranda mažučių vabaliukų LTR(Tršk). Einu per laukelį, žirniai, miežiai žydi, kad būtų mergelė, būtų kam palydi LMD(Tvr). Žyd žìrniai, vikiai, pas mergelę jaunikiai (d.) End. Žìrniai sutraukdinėja javą Dv. Pernai metą tapė žirnių laukai nuo vienos mažos žalios patrankos (kirmėlės) užpulti ir trumpame čėse į plentą nuėsti Kel1879,22. ║ ppr. pl. šių augalų virkščios: Kad žirniai megztųs, derėtų, – įsmeik galulaukėje žydinčią blindės šaką sp. Geri žìrniai, ankščiom aplipę Klt. Žìrnius delgėm pjaudavom, javus – pjautuvais Vdn. Žìrniai nesuimti LKT289(Ker). Rugius reikė nupjaut i miežiai su pjautuvu, i avižos, i žìrniai Kr. Moteres kap turi čėso, tai žìrnius pjautuvais pjauna Dg. Pašales prikrauni žìrnių Kp. Deda žìrnius į tuos žardus Ps. Žìrnius į kupstus sudeda Plšk. Žìrniai dedasi aukštai, an balkių Krm. Žìrnius kuldavo su mašinum, tik rugius, kviečius su spragilais Sk. Aplink varo arklį, o te pakloja ir iškulia miežius ir žìrnius, ir avižas Kp. Namiškiai žìrnius kulia, birbina Skr. Žiūriu – ten lauke tos kiaulės žìrnius ėda Šlv. Pirmiausiai žiūrėdavom, ka miežiai būtų be žìrnių, be vikų – švarūs Sk. Pasipjoviau vikų, tarp tų vikų buvo žirnių Grž. Vaiščioj[o] diedas pilnavot žìrnių Zt. Augt žìrniai ir an akmenio, aš jų neimtau Pv. ║ sing.: Žirnis prie kelio netarpsta LTR(Srd). ║ apskritas šio augalo grūdas, vartojamas maistui, pašarui: Saldžių žìrnių pirkau biškį, pasėti galės vaikams Trk. Baltieji – žirniai, juodieji – peliuškos Vdk. Vėlyvuosius žìrnius tai labai juos puola tos kirmėlaitės Pl. Būdavo, Stanislove žirnius baltuosius sėdavo Dglš. Žìrnių sau pasisėk zopostui didelį plotą, juk žinai, kaip skanūs jie, kad šiupinį valgai K.Donel. Žirnių pasės tėvelis tokių, tų geltonų Žeml. Ir žìrnius sėjome, ir grikius po šitus kalnelius DrskŽ. Aš tik turu žìrnių ankstie pasisėjusi, morkų, burokelių turu Žlb. Į tas pelkes liuobėjo žirnùkų sėti: i rainų, i baltų Prk. Žìrnius vienus pasėk – jie paauga ir sugriūna ant žemės Brž. Pavasarį prisisėjo žìrnių, i paskui nepasmaigstė, i supuvo visi Vl. Pasėjo žirnius ant riekimo Ds. Žìrniai pasėta prie rugiam Brsl. Lengva žemė žìrniam, pupom Dgč. Žìrnių sėdavo mažai: ant molio žirniai prigerdavo Pmp. Žìrnių maža sėja Nmč. Žìrniai anksti sėjami, tai jiej geriau priauga Kpč. Blogos pas mus žemės, nekokios, sėjo ir žìrnius, tai dar žìrniai gerai [augo] Srj. Žirnius reikia sėti delčioje. Jeigu jauname juos pasėji, tai jie žydi ir žydi LTR(Rs). Avižos reikia sėt jaunan mėnesy, žìrniai – senagaly, senan mėnesy Č. Eidamas sėti žirnių, nei pats jų valgyk, nei kitam duok valgyti, tada žirnių kirmėlės neės LTR. Rytys vėjas pučia, žirnių nesėk – spragės nuės rš(Upt). Sliekai urbia žemę, tai reikia žìrniai sėt Svn. O žìrnius sėja, kab debesiai eina didelėm tokiom juostom ilgom Ml. Kai žirnius sėja, reikia kiaušinių valgyt, tai gerai augs LTR(Ldvn). Tik šlapią dieną žirniai pasėti auga LTR(Auk). Žirnis ir per jaučio skūrą gali išlįsti (gerai dygsta) LTR(Vlkv). Tas žìrnis nespėjo nė išdygti, i nurinko anie (balandžiai), i nūlesė End. Žìrniai ben y[ra] vienos kirmys Kl. Kam tiek žìrnių daug raškei? Pb. Nusbodo mergiotėm žìrniai gliaudyt JT285. Gvildau riešutus, žirnius, pupas D.Pošk. Ketvirtan aruode žìrniai LzŽ. Sproginti žirniai SD139. Žėbmi žirnius R130, MŽ171. Žirniai mūsų pilvūse nuseko M.Valanč. Aš sakau, papuni, tų žìrnių neįkąsma Plt. Mums, vaikams, didliai tiko žìrnius kepti ant rinkiais Kl. Pareidamas matau – ateina žmogus, žìrnius ėsdamas Všv. I žìrnių priverda, i silkių pataiso, visko Trš. Žìrnius išvirs aple pryšpiečio laiką Gršl. Imk šaukštą, valgyk, sočiai privalgyk, skani žìrniai Varn. Dėdavom žìrnius, bulbes, sugrūsma, i būdavo kiunkis Kv. Brandžia pupų, žirnių D.Pošk. Su aguonų pienu skaniai, įdėjai kviečių, žìrnių įdėjai Lpl. Žìrnius pjauna – pavalgys žìrnių, ka i pietų neįdėsim Sk. Ką gi išvirs? Bulbių išvirė, tas nusbodo, nu žìrnių išvirė, aliejaus gi da inpilia Imb. Žìrnių suvirydavo, miltų kvietinių, va, prastų sutrina, pakepa po pečiu, alyvos prideda Skrb. Žìrnių sriubos samteliuko pusę suvalgiau Ant. Pasnykavo, nu tai žìrnius virė, su kruopom žìrnius virė Pb. Privirdavo žìrnių kokį puodą, kopūstų su aliejum, i valgydavo [per pasninką] PnmŽ. Ką valgysi pasninkų dienoms, ka žìrnių neturėsi? PnmŽ. Žìrnius su bulbom grūdo gavėnioj Rod. Žirniai pabūna [išvirti], tai greit aprūgsta, lęšiai pastovi Pv. Vieniems žirnienių vainiką įglemžė, kitiems žirnių košės pasiūlė V.Piet. Žìrnių miltais tai nesam bėrę [bičių spiečiaus] Mšk. Prieš baigiant penėt [kiaules], žìrnių reikia duot Grz. Labai gerai kiaulės penisi nuo žirnių Vdšk. Žìrnius pamirko, anys pabrinksta, ir duoda čielus [paršiukams] Kur. Siaučiam [vėtydami], žìrniai gi toli nubėga Alz. Šlapių žirnių nesumalsi, anys klijuojas Slk. Ot sausi žìrniai – net barška Ml. Po karo neturėjom ko valgyt, malom žirnius ir valgėm Lel. Piestoj grucę grūda, žìrnių primaišo Antr. Aš penėjau [lašininę kiaulę] žìrniais ir grikiais Btrm. Ankštis ir mislija sau viena, ar da čia pridėt vieną žirnį, ar jau gana bus? P.Andr. Dantys geros – žìrnius galiat suvalgyti Šlu. Susiginčijo rugys, kvietys, miežis, žìrnis, aviza">aviža, katras iškentės žiemą laukuose (ps.) Lbv. Kamaron an girnų yr sėtuvė žìrnių DrskD234. Sunkiausia tai cielus žìrnius malt, kab indžiovini, jiej kietūs labai Eiš. Balti žìrniai sumaišyti sa juodais Zt. Tuokart liuob klupdys i kertę an žìrnių, ka jau nusikals Slnt. Sakė ant žìrnių tupėjęs, poteriavęs, kad Dievas jam atleistų tą bausmę Snt. Susisapnuoj (susapnuok) žìrnius, tai šitai ašaros Aps. Kad nori nugydyti karpas, reikia paimti tiek žirnių, kiek turi karpų ir mesti juos po pečiu LTR(Šd). Ir po tiek imk [vaistų nuo kosulio] kaipo žirnio didumo grūdo LMD. Pirštinėn žirnių negalima pilt, kad ėriukai margūs nebūtų Brž. Trijuos Karaliuos žìrnius pilsto in skoterties, daboja, pora a ne Švnč. O prieš Kūčią važiuodavo, rinkdavo žìrnius, grūdus, viską tas skerdžius Dkš. Kūčių dieną aplinkui gryčią neša žìrnių rėtį Jnk. Žìrnius išskirs teip, kad jeigu pusė žìrnio būs, įkirmėjęs būs, i tą atims šalin Trk. Kiaulės pūslę išdžiovinsi, išpūsi, da žìrnį įmesi, ka barškėtum vaikuo End. | prk.: Dideliais žirniais man ašaros krinta A.Baran. Man ašaros žirniais rieda O. Tiek ten to kopūsto – geras žìrnis, i tiek (labai mažas) Sd. Tikras žìrnis tas mūso vaikiukas Plng. Šiemet bulbos prieš pernykštes – tai žìrniai Ktk. Prileis tokių žirnių (vaikų) pilnus namus rš. Tų taukų kaip ir žirniùkas plaũko vienan daikte, kitan daikte (kalbama apie viralą) Šmn. Žirnytelis kraujo išlašėjo Šts. ^ Šios parapijos ūkininkai Baltrus ir Simanas buvo panašūs kaip du žirniai ankštyje A.Vaičiul. Ans rėka teip, kad ašaros birsta kaip žìrniai Sd. Ašaros lekia iš akių kap žìrniai Ml. O ašaros kaip žirniai ritosi per jo jauną veidą LzP. Kaip žìrniai rieta tas prakaitas Trk. Toki buvau kaip žìrnis (labai maža) Rt. Laksto vaikas kaip žìrnis, gaudo viščiokus Kp. Kab žìrnį nusvežė vaikutį darban Rtn. Kai žìrnis berniokas, pilvelį išvertęs, pardien meškerioja Klt. Berniukeliai kap žirniukẽliai Dglš. Tų ikrų kap žìrnių an žvirgždo – žìrnio didumo ikrai Vlk. Buvau pasisėjusi bulvių pūrą, tokių kaip žirnùkai Varn. Prisėta kaip žirnių tų spalgenų Dj. Agurkai numušti ledų – ledais kaip žìrniai didumo davė Aln. Ledai pylė kai žìrniai Tt. Iššoksta lauka[n] kai žirnis [karpa] LMD(Sln). Ka raupliums sirgdavo, išdygdavo kaip žìrniai Klm. Sustyręs kaip žirnių kirminas Šts. Pastyręs kaip žirnių kirmis S.Dauk. Teip sutraukė kaži ką tokius ant šlaunių, tokius kaip žìrniai po ta skūra Žeml. Kai erkė prisisiurbia kraujo, tai kai žìrnis Ar. Tą juodą jai iš to baltymo vyziuką išvarė – kaip žìrnis atsikišęs buvo (akyje, persirgus rože) Stl. Smulkios builės kaip žìrniai Pln. Kap žirnùliai prilipę prieg bulbojo (apie mažas bulves) Drsk. Sakau gi, kaulas kaulu žemė, bulbos kaip žirniùkai Slk. Motina mano, pabėrei mus kai žirnukùs (rd.) Rod. Ašiai pati kaip guba, mano vyras kaip pupa, man vaikelių kaip žirnẽlių po kiemelį rieda JT465. Nearinėtos bulbos, kai žirniùkai žemėsna sulindę Klt. Ka tik nebūtų teip kaip žìrniai į sieną suberti (be naudos) Plng. Prikimšo kokių [tablečių] kai žìrnių, ka neverktau Nč. Kirmėlės galva kai žìrnis, snukelis apvalus Pnd. Kad švieta, tai švieta kaip žìrnis rūro[je] Krž. Stirena kaip žirnių privalgęs VP42. Tėvas sakys: – Esu kaip žìrnių pribertas (traška kaulai sergant osteoartroze) End. Berk žirnius į sieną, bau lips vėl B. Pilk ant sienos žirnius, ar jie laikysis? Brž. Žìrnis in sieną nelimpa Sv. Limpa kaip žirnis prie sienos Vžns. Dvi sėklas negal sėti į vieną šmotą – pupą ir žirnį Vkš. Žirnių prisivalgęs, akmenų antį prisikrovęs, kalbėk su juo (juomi B418) B, PrLXVII32. Ar jy bajina, ar žìrnius in sieną beria, man tas pats Pv. Duok žirnių. – Pagauk katę ant girnų Rm. Nori žirnių, lipk in girnų LTR(Slk). Sutaria kaip du žirniai vienoj ankšty rš. Kaip jei Barbė žìrnių (sakoma, kai kas ko labai nori, prašo) Kl. Ažu žìrnį mažesnis, ažu velnią piktesnis (pipiras) LTR(Rk), Mlk. Už žirnį mažesnis, už šunį piktesnis (pipiras) Mrk. Dviem žirniais visą lauką apsėja (akys) Mrk. Pilnas rėtis baltų žirnių (žvaigždės) LTR(Užv). Viduryj žirnių kepalas (mėnulis tarp žvaigždžių) LTR(Mrj). 2. pl. Ėr, Vdn, Sdk šių ankštinių augalų laukas: Misliju, aš išvolysu žìrnius, žìrnių šmotą aš turėjau Kl. Biržė žìrnių pasėta su miežiais kartu Kp. Degloja inprato žìrniuos JT352. Vaikai po žirnius, pupas liūb duosias Yl. Susirenka, vaikščioja, jaunimas parugėn eina, tai žìrniuos vaikščioja Kpr. Kad pasileidė par agurkus, par žìrnius [karvė], tai led suėmėm (sugavome) Kp. Vieną kartą užmigau, žiūriu – visi galvijai po žìrnius kad vaikšto LKT281(Ukm). Unguriai baisiai žìrniuos eina Antš. [Ungurys] iš ežero eina per rasą žìrniuosa Aps. Žirniai šiais metais derlių duos Dgč. Gainiok juos negainiojęs, o vaikai vis tiek žìrniuosa Lš. Mano arklys po žìrnius pliaukši Šr. Einam žìrniuosan OG222. ^ Tiesus kelias pro žirnius NžR. Kiaulei žirniai ne iš kelio LTsV99. Ir lenda jis kaip kiaulė į žirnius J. Pajunko kaip kiaulė į žirnius S.Dauk. Neger, kad kiaulė įjunksta į žirnius N. Priprato kaip kiaulė žirniuosna TŽIV515. Čiauška kaip kiaulė žirniuos LTR(Šd). Ko lendi, kaip kiaulė į žirnius? Lkš. | sing.: Neikit in svetimo žìrnio, tik in savo nueikit Rdš. 3. LEXX249, MedŽ399 anat. vienas iš riešo kaulų: Pirmąją riešo kaulelių eilę sudaro šie kaulai: laivelis … ir žirnis (Os pisiforme) sp. 4. LKAI114(Dbg) dalgio galvos užlenktas storasis pakraštys, virkščia. 5. NdŽ šaunamojo ginklo taikiklio išpjova. ◊ kaĩp (kaĩ) žìrnius (žìrniais) [į síeną] ber̃ti Gž sklandžiai kalbėti, greitai sakyti: Kaip žirnius į sieną berai S.Dauk. Abudu rokuosias, teip kaip žìrnius liuob ber̃s Krt. Pamačiau, kad ji vos paslebezuoja žodį, o aš kaip žirnius beriu Žem. Jis kap porina, tai kap žirniais beria LMD(Vlk). Kalba, kaip žirniais beria LTR. Girias, meluoja, kai žìrnius bẽria Jd. kaĩp žìrnius krim̃sti sklandžiai kalbėti: Poterius moka, kap žìrnius krem̃ta Plv. kaĩp žìrniu į síeną trãtinti sklandžiai kalbėti: Aimanavo, kad nemoka, o tratina kaip žirnius į sieną (gerai atsakinėja) Šil. kaĩp žìrnis prie kẽlio (tãko) (pagal̃, paleĩ kẽlią, prieg kẽliui) LTR(Tl, Grv), Dsm, Lt, Pns apie vargstantį, visų skriaudžiamą, blogai gyvenantį: Gyvenu, kap sako, kap žìrnis prie kẽlio DrskŽ. Gyveni kap žìrnis prie kẽlio – kas eina, tas ir raško Prng. Gyvenu kaip žirnis pagal kelią Ėr. Aš tep gyvenu, kai žirnỹs prie kẽlio, – kas eina, tas nusiskina Žrm. Gyvenu kap žirnẽlis prieg kẽliui Aps. Kaip gyveni? – Kaip žirnis prie tako LTsV848. kaĩp žìrniai į síeną (síenon) nedaro poveikio: Šimtą kartų jam sakiau – kaĩp žìrniai síenon mano žodžiai Alz. Pasakei, o jam kàp žìrniai síenon Ml. Aš pasakiau, tai juokias, kvatojas – kaĩp žìrniai į síeną Rs. kaĩp žìrniai iš rankóvės smarkiai (kalba): Užtenka dabar jų vardą žmonėms paminėti, kad kalba pasipiltų kaip žirniai iš rankovės Pt. kìškio žìrnis bot. mėlynžiedis vikis (Vicia cracca): Kìškio žìrnių prisrovė ir neša Lz. lýgiai žìrniais dúoti sklandžiai kalbėti: Ale in kalbos tai smagi – dúoda lýgiai žìrniais Lb. nórs žìrnius sė́k apie labai murziną, purviną: O ir kaklas jau toks, kad nors žirnius sėk A.Vencl. Siberijos žirniai D.Pošk akacija. turkų žirnis D.Pošk pupa. vil̃ko žìrnis bot. šlaitinis dirvenis (Ononis arvense): Yra ir vil̃ko žìrniai, kur po miškus būna Drsk. žìrnius srė̃bti knarkti: Maniškis visą naktį žìrnius srė̃bė Vlkv.

žirnis sinonimai

žirnis junginiai

  • Sėjamasis žirnis
Ką reiškia žodis žirniukas? Visi terminai iš raidės Ž.