knarkti reikšmė
Kas yra knarkti? knar̃kti, -ia, -ė intr. K 1. miegant šnirpšti pro nosį, su garsu alsuoti, kriokti: Žmogus miegodamas knar̃kia, o katė purkuoja J. Tojė boba knar̃kia par nosį kaip kiškis J. Tu miegodamas labai garsiai knarkì Alv. Tėvas įmigęs knarkia sau išsižiojęs Sz. Miega, knarkia kaip dvėsdamas Žem. Pons pradėjo knarkti, kaip šniūrus vyti BM308. Ir taip knarkęs, kad žvirbliai iš pastogių išlakstę P.Cvir. Ne kožnas knarkąs miegta S.Dauk. Ir katė miegodama knarkia Gs. | prk.: Maloniai teškančios Kistynėlės bangos – knarkė prieš jų kalbos ir dainų skambumą A.Vien. 2. šnek. kietai miegoti knarkiant: O Mortos su vaiku vis dar tebeknarkiama P.Cvir. Nespėj[o] atsigult ir jau knarkia Mrs. Pavargęs gerai knarkiau Jž. Knar̃k knar̃k, gal kada nors galas pareis Pns. Išlipė an pečiaus ir knar̃kia Švnč. 3. prunkšti, šnarpšti: Arklys mažumą knarkė užuosdamas liūtų pėdas rš. Išplėtus akis žiūrėjo ji į baisųjį slibiną, kurs knarkdamas zovada bėgo artyn Pč. 4. kvarkti: Varlės knar̃kia vakarais Rtn. \ knarkti; išknarkti; nuknarkti; paknarkti; perknarkti; praknarkti; suknarkti; užknarkti