prunkšti reikšmė
Kas yra prunkšti? pruñkšti, -čia (-ta), -tė 1. intr. K su garsu pūsti orą pro šnerves (ppr. apie arklį): Arkliai pruñkščia prieš lietų Lnkv. Arkliai užilso, pruñkšta Užv. Arkliai sušilę pruñkščia, o susirgę pažandėm, kosti VšR. Arkliai prunkščia jau iš tolo, išvydę vilką ateinant Sr. Puola arkliai į šalį prunkšdami, anė žingsnio pirmyn Grk. Privažiavo jie tiltą. Arkliai ėmė prunkšti ir baidytis Auk. Žmogus krankštauna, o arklys prunkščia krūmuose J. Prunkščia bėris nekantrus, brikan pakinkytas J.Marcin. Sustoję Rausvėje (upė) arkliai tuom tarpu geria vandenį ir prunkšta V.Piet. Pruñkšk, kumele, karklynuos, vilkas tupi pušynuos VD99. | tr.: Mano vanduo drumstas, bėro žirgo prunkštas (prunkščiant sujudintas) JV171. ║ su garsu pūsti orą pro burną, nosį (prausiantis, kosint, čiaudint): Antanukas prunkščia, jam šalta, nemalonu, jis nenorėtų praustis ..., bet ką padarysi, kad jį prausia pati senelė, kurią jis labai labai myli V.Krėv. Jis jau ištisus metus buvo lagery išbindzinėjęs, – sunykęs ir sumenkėjęs, krunkščiąs ir prunkščiąs, perėjęs visokią velniavą B.Sruog. Prunkšk (sirk slogomis, čiaudėk), kad nepaklausei munęs šilčiau apsivilkti Krkl. Tokį svečią aš zara kap ažimsiu, tai net prunkši! (sakoma grasinant) Arm. Prunkščia kaip putotas arklys Šv. Prunkščia kai kumelys LTR(Zr). ║ tr. pūsti, leisti pro šnerves: Pasiėmė savo žirgą, kurio prusna ugnį prunkštė Sab. | prk.: Iš tamsos išnyra garlaivis, prunkšdamas iš kamino linksmą būrį žiežirbų rš. 2. intr. Alvt juokiantis smarkiai su garsu leisti pro nosį orą (ppr. neįstengiant prislopinti juoko): Jos neturėjo ko sakyti svečiui ir tik juokdamosios prunkštė J.Balč. Klausytojas būtų prunkštęs į saują, kiek tik telpa V.Kudir. Kazimieras prunkščia skaniai į ūsus S.Čiurl. Visi tik šaiposi, tik prunkščia, o tau nė ne galvon Dkš. Durnas ir pirštu parodžius pruñkščia Vžns. Mergos pakampiais iš tavęs tik pruñkščia Skr. Pruñkščiat pruñkščiat – net nebegražu Ds. Kad tik kas ne teip išsižios, ir pruñkščia Ds. Ritmeisteris paraudonavo iš piktumo, kiti visi prunkštė kaip katės LC1883,6. Jisai prunkščia juokais, ir visi prunkštauja rš. ║ verkti, žliumbti: Kap duosiu kukuran, tai ir pradėsi prunkšti Švnč. 3. intr. NdŽ purkšti (apie katę): Katė prunkščia – save gina rš. ║ prk. rodyti nepasitenkinimą, purkštauti, prieštarauti: Kai inžinieriui buvo pranešta apie nutarimą, pradžioje mėgino prunkšti, kratytis, bet palyginti greitai sutiko Pt. 4. tr. Št, Prk purkšti (skysčiu): Medžius reikia pruñkšti DŽ1. Nuo kirminų pruñkščia kručkus Lz. 5. intr. smulkiai lyti, dulkti: Nelija, bet vis tiek kasdien pruñkščia – nėra džiovos Rdm. \ prunkšti; apiprunkšti; atprunkšti; įprunkšti; išprunkšti; nuprunkšti; paprunkšti; priprunkšti; suprunkšti; užprunkšti