prieštarauti reikšmė

Kas yra prieštarauti? prieštaráuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr., príeštarauti, -auja (-auna), -avo K, KII351, prýštarauti (ž.) 1. SD214,293,350, Q621, H, R, J nesutikti, ginčytis: Kas tai yra, kad šiandien visi kaip susitarę drįstate man prieštarauti! V.Krėv. Neprýštarauk, ka durnai šneka Grd. Geriau tėvui besibarant tylėti, nekap prieštarauti KrvP(Krn). Giedraitis prisiekė popiežiui jo visumet klausysiąs ir nėkumet neprieštarausiąs M.Valanč. Negalima prieštaráuti nesipriešinant FT. Mokiniai, tą privedimą išklausę, persigando ir žadėjo nėkumet tėvams nepryštarauti M.Valanč. Abu kruta išsijuosę: vienas baras, antras prieštarauna LMD(Tvr). Prieštarauja gimdytojamus savo MP65. Ansjen prieštarauja jiems ir bara juos Ch2Moz5(turinys). O aniemus prieštaraujant ir bluznijant, iškratė jis rūbus BBApD18,6. O kad Cefas atejo ing Antiochiją, prieštaravau jam ing veidą GNPvG2,11. Prieštarauju su kuo SD294. Kurs vyriausybei prieštarau[ja], tas prieštarau įstatymui Vln40. Galybei niekas prieštarauti negali MKr40. Tas padėtas yra ... ant ženklo, kuriam príeštaraus DP49. Pats prieš save prieštarauja BtMt12,26. 2. vienam kitą neigti, neatitikti: Kai atsiranda du vienas kitam prieštaraujantys to paties dalyko aiškinimai, tai jie negali abu kartu būti teisingi sp. Prieštaraują yra du dalykai, kurie savitarpiškai neigia visą vienas antro turinį FT. Jie nemoka logiškai galvoti, nuolat sau prieštarauja ir tik labai retai daro teisingus sprendimus J.Balč. Subjektyvios poeto pažiūros prieštaravo objektyviajai poemos vaizdų kalbai rš. | refl.: Nesistengė tikrųjų savo jausmų apgauti, nei pats sau nesiprieštaravo LTI507. \ prieštarauti; paprieštarauti

prieštarauti sinonimai

prieštarauti junginiai

  • prieštarauti prigimčiai
Ką reiškia žodis prieštarautojas? Visi terminai iš raidės P.