šnarpšti reikšmė

Kas yra šnarpšti? šnar̃pšti, -čia, -tė 1. intr. DŽ, NdŽ, FrnW garsiai pūsti orą pro šnerves, prunkšti: Arkliai tik šnar̃pšta ir nė iš vietos Vkš. Arklys šnar̃pšta, krimta ant kelių Žeml. Šnar̃pščia arkliai išsigandę Kp. Kažin ko tas arklys ėmė baidytis – tik šnar̃pščia! Pžrl. Išvedžiau karvę an trainio, tai tik šnar̃pščia Mžš. 2. intr. šniurkščiojant kvėpuoti, traukyti nosimi, šnarpuoti: Gulėdamas girdžiu – kas eina ir šnarpščia J.Balč. Jis parpykęs atsigulė, šnar̃pščia, nekalba Mžš. ║ pūtuoti miegant: Vaikai lovelėse šnarpštė rš. Peršalai, kad šnarpštì Kš. 3. intr. Rtr, BŽ602, DŽ, NdŽ, KŽ, Ds, Bgs, Mtl knarkti (miegant): Kas miega, šnar̃pščia par nosį, t. y. traukia J. Gerai miega: galvą padėjo ir šnar̃pščia Sug. Visur tylu, tik pašaliais sugulę šnar̃pščia Skr. Šnar̃pšta miegodamas – pikį verda (juok.) Škn. 4. tr., intr. NDŽ, KŽ garsiai valytis nosį, šnypšti. 5. intr., tr. DŽ, NdŽ, Bsg šnek. įnikus dirbti, knyburiuoti: Mūs tėvas šnar̃pštė šnar̃pštė, žiūrėk, ir padarė geldą VšR. 6. intr. ieškoti, naršyti: Ko čia šnarpštì po pasuolius, a ne tėvo i matulės ieškai?! (juok.) Sdb. 7. tr. Lp šnek. godžiai valgyti, srėbti, šlerpti: Kiba jis tris dienas nevalgęs buvo: kad šnar̃pščia, net ausys kleba! Sn. \ šnarpšti; iššnarpšti; nušnarpšti; pašnarpšti; prašnarpšti; sušnarpšti; užšnarpšti