laivelis reikšmė

Kas yra laivelis? laivẽlis sm. (2) 1. R valtis, valtelė: Gražu, kad jaunimas laiveliais plaukia Nemunu Vd. Ir atbėga laivelis, tam laively bernelis JD513. O aš palaužiau uosio irklelį, laivelį valdydamas JV845. O sėdęs mokė minias iš laivelio Ev. Burinis, motorinis laivẽlis DŽ. 2. bot. žiedo dalis, suaugusi iš dviejų žiedlapių: Drugiško tipo vainikėliai sudaryti iš burės – didelio vainiklapio, dviejų irklų – šoninių vainiklapių ir vieno laivelio, susidariusio, suaugant dviem vainiklapiams rš. 3. anat. vienas iš riešo kaulelių: Laivelis (os naviculare) didžiausias iš pirmosios eilės riešo kaulų rš. 4. toks šokis: Zanavykiečiai šokdavo laivelį, tryptinį rš.

laivelis junginiai

• Portugališkasis laivelis