stuktelėti reikšmė
Kas yra stuktelėti? stùktelėti, -ėja (-i Upn, -ia NdŽ), -ėjo K. Būg, Š, DŽ 1. intr. lengvai suduodant sukelti trumpą garsą, trinktelėti, barkštelėti: Kas čia stùktelėjo į duris? Vkš. Kazokai stuktelėjo visi užkulniais ir kaip mietai, susmeigti į žemę, sustingo rš. Tom klumpėm kaip išeini šokt, kaip stùkteli! Antr. [Kalba] tvirtai, kalaviju į žemę stuktelėjęs V.Krėv. Stùktelė[jo] pirštais stalan Grv. ║ tr. trinktelėjant padėti: Ant Gelbūdos stalo stuktelėjo pirktinės butelį, plačiai atsisėdo V.Bub. 2. intr. atsitrenkus dunkstelėti, trinktelėti, barkštelėti: Stuktelėjo velkė, ir štai aš virtuvėje rš. ║ suplakti (apie širdį): Liudo širdis stuktelėjo, o paskui, rodos, visai nustojo plakus V.Myk-Put. Per minutę normaliai širdis stuktelėja 72 kartus rš. 3. intr., tr. nesmarkiu smūgiu suduoti: Stùktelėjo par petį Rk. Stuktelėjo bičiuliškai į kuprą LzP. Andrius nėrė per laukiamąjį ir vos kaktomis nestuktelėjo su savo šeimininku J.Dov. Dailininkas ima jį už sprando ir, keliu į užpakalį stuktelėjęs, grąžina atgal A.Gric. Stùktelėjo alkūne į pašonę Krkl. Aš kirvį paturėsiu, o tu su šlėga stùktelėk Srv. Kavolis kai stuktelėjo [velnio bobai], tai ir pasipylė jos kauleliai pelenuosna SI107. Stùktelėk pečiu – gal atsidaris [durys] Dbk. Kalnavertis priėjęs stuktelėjo pečiu, ir kalnas nugriuvo (ps.) Igl. ║ mušant suduoti, užgauti: Suradęs Smalą namie, taip stuktelėjo, kad tas dvi savaites vaikščiojo su kreivu žandu rš. O jis Paulės niekada nestuktelėjo, net nepastūmė J.Dov. Baisiai supyko, kad kiek stùktelėjo Sb. 4. intr. Užv apie smarkų, intensyvų veiksmą: Vakar Barkuškose aš pas arklius kap buvau, tai kad stùktelėjo lietus! Plm. 5. intr. impers. sutrikti protui: Jai ir vėl gali stùktelėt – bus visiem ankšta Pv. ◊ į gálvą (galvõn) stùktelėti sutrikti protui: Jam kap stùktelėj[o] galvõn, tai visus pridaužė Pv.