šlėga reikšmė

Kas yra šlėga? 1 ךlėgà (l. szlaga) sf. (4) K, NdŽ, Kal, Pln, Grk, (2) NdŽ, End 1. Q449, R209, MŽ279,414, I, N, KII119,156, M, L49, Rtr, KŽ, Vkš, Ms, Plik, Erž, Skr, Lkš, Šn, Ūd, Ob, Ps, Lnkv, Jnš medinis įnagis kalti, kūlė, tvoklė, kuoka: Su šlėga mušk baslį į žemę, klynus į medį, kad parskeltum J. Ta šlėgà mietams kalti Mžk. Iš kojų stibukaulių – šlė̃gos medžiams skaldyti JR75. Imk savo obelinę šlė̃gą LB230. Su šlėgà muši muši – nė iš vietos End. Atnešk šlėgãlę mietuo įkalti Ms. ^ Aš kelias dienas vaikščiojau kaip su šlėgà į kaktą duotas (apdujęs) Slnt. Kad užtvojo – kaip su šlėgà ant kaktą! (apie sąmojingą ir aštrų akibrokštą) Sml. Vaikas kap šlėgà (sunkus) Plm. Kylys kylį varo, o šlėga visus LTR(Zp), Šk. 2. Šl grūstuvas kopūstams grūsti. 3. Alz, Vb įnagis aslai, krosniai plūkti: Privežam molio, su šlėgà sumušam, sulyginam, ir jau asla Lkč. 4. LKAI120 įnagis linų galvenoms nukulti, kultuvas: Sėmenius apmušdinėja šlėgelėm Pb. Kūlė ne su spragelais: buvo vadinamos kultuvės, šlė̃gos tokios Trk. 5. Q293 pleištas, pakala.
2 ךlėgà sf. J, PnmR, Pnd žr. šleda.