palaukė reikšmė

Kas yra palaukė? palaukė̃ sf. (3b) Dv, palaũkė (2), pãlaukė (1) Škn 1. lauko pakraštys: Jų karvės jau mūsų palaũkėj suėję KzR. Parodė jam strielčiai palaũkė[je] didelį beržą su garnių lizdu BM247. Kelias eina nuo palaukės Ps. Mes gyvenom dvaro palaũkėj Užp. Tai duok mane, tėveli, į palaukių kiemelį JV43. Palaũkėj, palaũkėj saulė tekėjo, pašilėj, pašilėj mergelė linus rovė (d.) Švnč. Laukeliai lygūs, rugeliai tankūs, palaukėm beržynėliai BsO375. Teisybę senovė[je] attiesė ne sūdų numūse, bet paprastai po ąžuolais ar po kitais dideliais medžiais palaukė[je] ar pamedė[je] S.Dauk. Šią naktelę miego nemiegojau, palaukėlėj žirgelius dabojau LTR(Krsn). 2. miško, girios pakraštys, susisiekiantis su lauku: Palaukė̃n išėjo Ūd. Čia tuoj bus palaũkė (pasibaigs giria) ir Kazlų kaimas Bgt. Nusibodo važiuot, iki privažiavom palaũkę Grš. Eina eina ir žiūri, kad jau palaũkė matyt Vlkv. Da palaukėje ir miške yra sniego, o ant laukų jau tuščia Mrj. Kur palaukė̃, kur ne kur rasi grybų Ssk. Palaũkės beržai šykštūs (neskalūs) Šd. Palaũkėse visuomet šakotesni medžiai auga Stak. Palaukė̃j žemesni medžiai kaip vidury girios Krsn. Iš girios medžius traukia į palaukès Skr. Alksniai, lepšių sodyba, palaukėm sužėlę A.Baran. Išeina iš girios int pãlaukes LB267. Vilkai palaukėmis mėgsta vasarą slinkinėti J.Jabl. 3. NdŽ miško proskyna.