žibinti reikšmė
Kas yra žibinti? žìbinti (-yti K; N), -ina, -ino KBII190, K, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; L caus. žibėti. 1. tr., intr. Q326, SD358, R244, MŽ325, Sut, K, M, ŠT122, DŽ, DrskŽ šviesti, laikyti šviesą, vartoti šviesai: Žìbink šakalį, skalą, žvakę, t. y. turėk rankose, šviesk manei J. Žìbina žiburį per visą vakarą Š. Dabar nežìbin’ lempos, šviesu ir tep LzŽ. Ugnį žìbinu ir plėšau paduškas Rod. Mūsump lempą žìbina nakčia tamsumoj Lz. Paims į ranką ir išeis žìbindamas tą ugnį End. Žvakių nežìbydavo be reikalo Kpč. Kam ten žìbini žibę? Db. Tenai balaną ankišdėm ir žìbinom Grv. Balanos žìbyt niekad neduodavo, turėjo malt patamsė[je] Prn. Vienas žìbina, kitos verpia ir dainuoja Pls. Sueina vyrai i groja kortom: aš jiem balana žìbindavau Dglš. Balanų priskaldė i žìbino Mrj. Vienas tupim i žìbinam su balanais [vakaruojant] Klt. Nemoki žìbint – pakelk balanos galą Skp. Iš užpakalio uždega kūlius, žìbina [raunant linus naktį] Kri. Lempa žìbinant pabeldė į duris Kbr. Mašinėlė mašinėlę stuma, žìbyk nežìbyk, nepraleis [pravažiuoti], tiek prispirkę Drsk. Žiūriu, žìbina du šiltukai ZtŽ. Kitąsyk po gimimui kūdikio per naktis žiburį žibydavo, kad laumės neapmainytų arba nepavogtų BsPIV137(Brt). Ugnis visada karšta ir šviesi, degina ir žibina SPI264. Tas ugnies skaistums, kursai mums žìbina stubą …, daug, ak daug iškadų gal ūmai padaryti K.Donel. Bei padaryk septynias lempas viršuj, idant viena priš antrą žibintų BB2Moz25,37. | Žibinamieji žemės aliejai rš. Daugelis žmonių kas metas miršta nuo žibinamo gazo, kurie nesuprasdami užpučia liepsną arba palieka truputį degant nakčia rš. | prk.: Tai tas pats, kurs visą savo amžių yra žibinęs tėvynės padangėse dvasios atgijimo ugnį, kuris nesiliovė dailinęs, valęs užmirštą ir paniekintą mūsų gimtąjį žodį Pt. [Krikščionis] turi turėt lampas uždegtas, tai yra, turi žibint gerais darbais DP569. Žvakė gyvenantiemus tamsybėje žìbina DP559. Dievas visagalis žibys jiemus DP542. ^ Du žibina, keturi kloja, viens guli (šuo) B731, PrLXVII36. Penki kiša, du trina, du žìbina (valgo) Krtn. Du trina, du ritina, trys šika, du žibina (malūnas) Dr. Ponia graži upakajuosa (rūmuose) sėdi, o kasos jos žibina (saulė) LTIII463(Lz). | refl. tr., intr. K, L, Rtr: Sau žìbinuos žvakę Kpč. Ar vakarais žìbinatės balanom ar lempom? Lp. 2. tr. uždegti (žiburį), įžiebti (šviesą): Kremeniu žìbino ugnį LzŽ. Jau zakristijonas žvakes žìbina Vlkv. Nežibindama žiburio, nuėjo Elzė, dar nuo miego apsvaigusi, prie spintos, atrakino ją, suradusi guminį nuo lietaus apsiaustą, užsivilko ir tylomis išslinko pro didžiulį prieangį Pt. Jau tamsu, laikas ir lempą žibint Vrb. 3. intr. N, Grv duoti, skleisti šviesą; kaitinti: Saulė žìbina, vientara šalta LzŽ. Dievaitis žìbina Pls. Šiltitka, kab saulė žìbina LKKXV282(Zt). Gražios dienos, saulė žìbina, šildžia Dv. Apentais saulė žìbina Kl. Saulyka žìbina gerai ZtŽ. Šiandie saulė žìbina, labai labai karšta DrskŽ. Saulė žibina žemei S.Dauk. Saulė žibina dieną, mėnuo naktį BPII177. Kirmėlės žìbina naktį LzŽ. ^ Visiem saulė žìbina KzR. Senam, regis, i saulė ne tep žìbina Arm. 4. intr. sugebėti matyti, šviesti (apie akis): Kap akes žìbytų, pakol numirsiu ZtŽ. Itoj akis jau nežìbina, jau sena Lz. Senas jau, negirdžiu nieko, ir akys nežìbina LKKIII187(Arm). Dabar tai ledoka, akys nežìbina Nmč. Slėbai žìbina akes, ir anas daj[o] langop Lz. Sėdžiu kai šešėlis, be šviesos – septyneri metai man akys nežibina Ml. Akelės, mano akelės, ar jūs šviesiai žìbinot, kad manę nepagaut? (ps.) LKT401(Pls). 5. intr. Vlkv įkyriai žiūrėti, spoksoti: Ko žìbini po mano langeliu?! Alk. Užtraukit langą, eina kas, da žìbins Graž. Paduok svečiui valgyt, tuoj ir vaikai priėję prie stalo ir žibina Gs. Žìbinsi nežìbinsi, meisos negausi Tv. Ko čia žibini nosį pakabinęs? Vkš. Šalip atsistojusi nežibinau, bet buvo kas matė, buvo! R.Gran. 6. intr. iron. užstoti šviesą be reikalo stoviniuojant, spoksant: O tu čia i žìbyk atsistojus, eik nuo šviesos! Jrb. Tu man tei žibini, lyg būtum stiklioriaus vaikas Gl. Tu, vaikeli, žìbini kaip žvakė Šk. 7. tr. D.Pošk, DŽ stropiai blizginti: Išsitraukia nosinę ir pradeda batus rūpestingai žibinti rš. Žibina, duoda garo, rodos, kad jau kažin kas tas ponas Alk. Pabalnoję bėrus žirgus, žibin plieno kardelius LTR(Brž). 8. intr. blizgėti, blykčioti: Ažukloja [per šermenis] zerkolą, kad nežìbintų anas Dv. Tėvai, užsidėk kepurę su lecu, dabar pastatęs kaktą tę i žìbini Jrb. Bėga žirgas linguodamas, padkavomis žibindamas LTR(VšR). ║ impers. žaibuoti: Užjuodavę visi vakarai, jau must šią naktį žìbins End. 9. tr. prk. slaugyti budint: Jau mes savo ligonį kelinta naktis kap žìbinam Kb. Nūnai visąnakt jį žìbino Nč. Žìbyk nežìbyk, vis tiek iš jo gero nebus Mrc. Nabagėlė, savo tėvą per visąnakt žìbino Rud. Moterys ėmė ginčytis ir derėtis, kuriai žibinti šią naktį ligonis V.Krėv. 10. intr. smarkiai, intensyviai ką daryti: Žìbink (trenk) anam atgal – nėr ko pasiduoti Šv. Jau reikia ma[n] žìbyt namo Jrb. ◊ akìs (ãkys) žìbinti 1. spoksoti, stebeilyti: Žìbina akìs in mergiotę Ut. Ko čia į mane akis žibini? rš. 2. versti atkreipti dėmesį: Mergos dar̃ eina prasiplėšę sijonus, bernam akìs žìbina Brš. 3. Ds gėdytis, sarmatą kęsti: Eina do in jį akių̃ žìbint Klt. Neisiu skolint, ką te akìs žìbinsiu Aln. Žìbinsiu mat akìs – kad tu nesulauktum Blnk. Paklaus poterių – nemokėsi, tada žìbink akìs An. Nėr ko nei žmogui paduot valgyt: prisejo žibint akys An. Nesiusk, nereiks tėvų vadžiotis [į mokyklą], nereiks tėvam akių̃ žìbint Šl. 4. gėdinti: Nenoriu jo sustikt, da žìbins akìs prie svetimų Dbk. Akis jiems žibinsime savo darbais ant literatūros dirvos Vaižg. 5. priekaištauti, prieštarauti: Tu man už kožną mažmožį akìs žìbini Ml. Susprogo lašinius, šnapsą, alaus bačką ištrūbino ir da akìs žìbina, kad nerušiojo Smn. 6. tykoti, lįsti norint ką nors gauti: Kad jis nesulauktų, kad aš tę žìbintau akìs, tuščia jo Nmn. Rūpykis tą, rūpykis tą, o vis tiek reikia eit vis žìbyt akìs į valdžią Brb. akimìs (akimì, akim̃) žìbinti 1. spoksoti: Ko jūs, vaikai, čia akim̃ žìbinat? Šn. Nuejęs ir žìbina akimì Dv. Ko čia žìbini akimì? Pns. Ko tu čia man akimi žibini, ko čia tau reikia? Lš. 2. tykoti ko gauti: Vaikai nori valgyt, tik akim̃ žìbina Mrj. Ieškok tos duonos, žibink akimis, pakol išmelsi kąsnelį rš. 3. gėdytis, sarmatą kęsti: Aš tę neisiu akimì žìbint Vlk. Kas reikia, tai atduok, kad aš nežìbintau akimù prieg svieti Arm. Kieno sarmata, o kam del jos akimi žibink Rod. į akìs žìbinti 1. tykoti, laukti, nedrįstant prašyti: Tos Marės vaikai atlėkę ir žìbina į akìs, kad tik ką numestai Al. 2. gėdinti: Ot tai draugas, žìbina tiesiai akỹs Dbk. Tai žmogus, stačiai akýsan žìbino žìbino kai žarijom, noris ažsiriš’ akis ir ižbėk Ml. \ žibinti; apžibinti; atžibinti; dažibinti; įžibinti; išžibinti; nužibinti; pažibinti; paržibinti; peržibinti; pražibinti; prižibinti; sužibinti; užžibinti