pažibinti reikšmė

Kas yra pažibinti? pažìbinti KII26, K, NdŽ 1. intr., tr. Q596, R153, MŽ203, S.Dauk, N, Sml, Dbč, Pns, Btrm pašviesti, kad būtų šviesu: Pažìbink su žiburiu, su žvake J. Gal tau pažìbinti? DŽ1. Eikšę, pažìbysi ma[n] žiburį [tvarte] Vlkv. Pažìbino akysna ZtŽ. Pažìbyk, kad regėčia Zt. Pažìbino ir žiūro – katinas inskridę Dv. Pažìbink man an pečiaus užlipt Ds. Ažžibk balaną ir pažìbink Grv. Paimk balaną, pažibyk man čia, neregiu siūlų in špulnyką invert Lš. Akin pažibino, net dangus suliepsnojo KrvP(Prl). | Klausinėjo senasis tetužis: – Kas tau tamsioj naktyj pažibino? – Pažibino man gražia žvaigzdele mergytės žibančios akelužės N131. Mėnas pažìbino per langą Lz. | prk.: Ateik tu, šviesa dieviška, … pažibink tus, kurie goroja RD196. ^ Ka pažìbina – dirbt šviesiau (iron. sakoma, kai nedirbantis stovi ir žiūri) Šk. Ėjau per lieptus, pažudžiau raktus, mėnelis pažibino, saulelė rado (rasa) Š. | refl. K: Kad neturiu gi kuom pasižìbyt Vvs. Paėmiau už keturis litus žibalo, tai gali pasižibint kiek nori Krsn. Balanų prikrauta tę pasižìbyt Grš. Tai buvo dėžę žvakių palikę tų pasižìbyt sau Všt. 2. tr. kurį laiką deginti: Eisiu in kapus pažìbyt žvakučių Rdm. Oi tu, bitele, pažibink žvakelę, kol išeis dūšelė Všk. 3. intr. smarkiai pašviesti, pakaitinti: Kap pažìbino su saule, tai blogas javas Dv. Purvas didelis buvo, saulė pažìbino ir išdžiūvo Lz. O kap pažìbino saulelė, tai skaistos uogelės nucirpo Aru23(Dv). 4. tr. prk. pranešti, nurodyti: Ma[n] rūpia, kas galėjo tau tei greit pažìbyt, ka aš buvau mieste [p]Jrb.