blizgėti reikšmė

Kas yra blizgėti? blizgė́ti, blìzga, -ė́jo intr. 1. SD16, R švytėti atmušama šviesa, spindėti, žibėti, tviskėti: Šviesus daiktas, sūdas cidabrinis, auksinis blìzga J. Žvakidę taip nušveitė, kad blìzga kaip auksas Jnš. Mėlynos akys kaip vaivorai linksmai blizgėjo Žem. Šaltyje sniegas blìzga K. Vanduo prieš saulę blìzga Dkš. Aš kai išvelėjau, tai blìzga kai gromata Trgn. Alkūnės nutrintos blizga Rm. Kad nusišveičiau batelius, tai net blìzga Kp. Nušertas arklys, neit plaukas blìzga Gs. Tviska blizga kamanėlės ant žirgelio galvužėlės JD810. Jo kepurėlė naujausia, jo šoblelė blizgančiausia Grv. | Blìzganti (saulėta) buvo diena Šts. ^ Auksas i pelenuos blìzga Dglš. blìzgančiai adv.: Lapai [juodalksnio] iš viršaus blizgančiai tamsiai žali rš. 2. šviesti: Žiburys per langą skaisčiai blizgė́jo Smn. ║ žybčioti: Žaibai blizga, perkūnija grumi Žem. Kai užmyniau ant akmenio, ugnelė blizgėjo NS516. 3. prk. puikiai atrodyti: Kiemas, triobosvisa par juos blìzga Sb. Karvės šeramos, batviniais girdomos – blizgančios Šts. blìzgančiai adv.: Blìzgančiai pasilaidosu, jei tik kviečių turėsu Ggr. \ blizgėti; atblizgėti; išblizgėti; nublizgėti; pablizgėti; parblizgėti; prablizgėti; sublizgėti

blizgėti sinonimai

blizgėti junginiai

  • (su)blizgėti
Ką reiškia žodis blizgūnėlis? Visi terminai iš raidės B.