žybčioti reikšmė
Kas yra žybčioti? žýbčioti, -ioja, -iojo intr. BŽ441, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; LL80 1. KŽ kartkartėmis žibėti, pasirodyti šviesai: Ugnis, žiburys žýbčio[ja] pro langą J. Žýbčio[ja] lempikė, kas čia įtaisė tokią Krš. Aš pamačiau pro kamininčią ugnelė žybt žybt žybt žýbčio[ja] – jau gaisras End. Žýbčioja malanka (amalas) J.Ger(Lz). Seniūno tarpvartėje žybčiojo kelios ugnelės M.Katil. Ant sielių dienomis ir naktimis žybčiodavo ugnelės, toli skambėdavo sielininkų dainos rš. Žvakė linguodamasi žybčioja rš. Saulelė žybčiojo LTR(Ūd). 2. tarpais blykčioti, švysčioti: Tik visur dalgės žýbčiojo [per kaimų muštynes dėl pievų] Drsk. O šeimininkė kantriai nėrė, žybčiodama virbalais M.Katil. Saulėje žybčiojo šalmai ir kulkosvaidžių vamzdžiai rš. O ant nosies akiniai žybčioja P.Trein. Ant dešiniosios bevardžio žybčiojo apvalus siaurutis auksinis vestuvinis žiedas J.Jank. Bėga žirgas linguodamas, padkavėlėm žybčiodamas LTR(VšR). | Tartum mėlyni žaibai žybčioja upokšnyje išgąsdinti upėtakiai rš. Į pelkių ežerėlį naktigulto nuplasnoja, žybčiodamos baltai žaliais veidrodėliais, laukinės antys sp. Nuo mažo pylimėlio čiurleno vanduo ir plaukė sidabrinėmis sruogomis žybčiodamas, žėrėdamas Pt. ║ tarpais švysčioti: Besisukant suktinio, žybčiojo jos blauzdos Vaižg. Išėjo, gražiai žybčiodamas gelsvai pilkomis kelinėmis rš. 3. kartkartėmis sublizgėti, sužibėti: Žýbčio[ja] akikės, velniukas ana, vis ką iškrėtusi Krš. Jo mėlynos akys žybčioja į visus, niekur nenurimsta I.Simon. Iš po sutrauktų vaiko antakių žybčiojo dvi gudrios akys J.Sav. Rodos, kad iš po tų šakų žybčioja žalsvos vilkų akys rš. Akių plyšeliai žybčiojo mėlynai lyg viksva įpjovus M.Katil. Ir jam pasidarė gaila tos vikrios, juodbruvės, su žybčiojančiomis akimis panelės V.Myk-Put. ^ Žýbčioja kai vilko akes OG316. Žýbčioja akimi kap vilkas Pns. 4. šen ir ten lakstyti, skraidyti: Zylaitė žybčioja, katinas vypčioja LTR(Žg). Startelė žybčio[ja], katinas žybčio[ja], norėdamas aną sugauti, anos visas plunksnas nurauti (d.) Jn. \ žybčioti; sužybčioti