švysčioti reikšmė

Kas yra švysčioti? švýsčioti, -ioja, -iojo intr. NdŽ 1. DŽ, Dglš tarpais šviesti, blykčioti, žybčioti: Saulė dažnai švýsčioja OG315. Toli da švýsčioja (žaibuoja), kad grauzmo nesgirdi Švnč. Kas ten švýsčioja apie namus? Alk. Vis dar trinksi zenitinės, švysčioja raketos V.Bub. Ji žiūrėjo iš tolo, kaip lengvai kilsčioja jis kirvį rankoje, kaip švysčioja kirvio ašmenys rš. Bėga žirgas linkčiodamas, pasagėlėm švýsčiodamas (d.) Š(Grl). 2. DŽ tarpais būti ryškiai matomam (apie baltą, šviesų daiktą): Švýsčiojo jos gobtuvas J. Ilgai paežerėje švysčiojo prietėminyje balta josios suknelė rš. Miškai išniokoti: nuolat švysčiojo plačios skynimų linijos rš. | prk.: Akyse švysčiojo Valentas, kuris anądien jodamas pro kiemą į ją pasižiūrėjo J.Paukš. 3. mosuoti: Jį pamatę, pjovėjai pasitempė, sukruto žvaliau švysčioti dalgiais J.Paukš. Dėdė Ansis vėl švysčioja irklais, papsi pypkę, linguoja galvą rš. Ji tums rankums taip greit švýsčio[ja], mat spritni Vdk. 4. šen ir ten lakstyti, bėginėti, važinėti, skraidyti, zuiti, šmėkščioti: Švýsčioti pro šalį NdŽ. Anoj pusėj [kelio] rato jau matos švýsčioja vaikas Slm. Blaivelės (srovinės aukšlės) švýsčio[ja] [v]andens paviršėje Šts. Mašinos švýsčioja pro viena kitą, nė nesumatysi Mrj. Akys įremtos į viršų, kažkur pašelmenin, kur švysčioja kregždės ir čirškauja žvirbliai J.Balt. Muzikantas savo smuikeliu ėmė džyrinti polką, ir asloje švysčiojo jau kelios poros A.Vencl. 5. švaistytis, kraipytis, sukinėtis: Jijė švýsčio[ja] su naujais baronais, t. y. švaistos J. \ švysčioti; atšvysčioti; pašvysčioti; prašvysčioti; sušvysčioti