šmėkščioti reikšmė

Kas yra šmėkščioti? šmė́kščioti, -ioja, -iojo intr. NdŽ, šmėkščióti, -iója, -iójo 1. neaiškiai vis pasirodyti ir greitai dingti: Šmė́kščioja kas prie tvoros, ale nežinau kas Krok. Man akyse šmė́kščioja, strokai visokie rodos Gdr. Kažkas tolumo[je] šmė́kščio[ja] Klm. Stirnos, šernai ir smulkesni žvėrys tolydžio šmėkščiojo tarpu medžių V.Piet. Galvoje ūžia, vos tik sudeda bluostą, ir šmėkščioja veidai, juokiasi į akis, kvatoja V.Bub. | prk.: Keisčiausios mintys šmė́kščiojo jo galvoje DŽ. Jo kaulėtame veide šmėkščiojo išgąstis rš. Mintyse šmėkščiojo kažkada girdėtų įvykių nuotrupos rš. 2. DŽ, Up greitai judant, lakstant vis staiga pasirodyti ir išnykti: Žuvys ir žuvelės šmėkščioja būriais S.Nėr. Kregždės šmėkščiojo viršum galvų V.Kudir. [Malūno] sparnai, šmėkščiodami iš tolo pro mėlynas pušų viršūnes, sukdavosi nuo mažiausio vėjelio K.Bor. Pro autobuso langus šmėkščiojo priemiesčio mūrinės tvoros, geležiniai bokštai J.Dov. 3. mosikuoti: Kas čia vis šmė́kščio[ja] ties šviesa? Erž. Jis su lazda šmė́kščiojo apie savo galvą Snt. Jisai dideliais šuoliais, šmėkščiodamas žiburiu, nušokavo į pirkią rš. ^ Vandenyje uodega šmėkščioja, be vandens – žiopčioja (žuvis) LTR(Vl). \ šmėkščioti; nušmėkščioti; pašmėkščioti