išvysti reikšmė
Kas yra išvysti? 1 išvýsti tr. K, Rtr, KŽ 1. Q25,35,221, SD1100, SD196,388, H180, R, MŽ, Sut, N, M, L, ŠT54,57 pamatyti: Pirm ižvyst SD237. Viešpats išvydo maną varpą CI120. Ižvystu (Išvystu MŽ160), įžvelgiu R122. Išvýdome juos nuo kalno leidžiantis Š. Kurs buvo prapuolęs, ant to iš nejučių išvýdo J. Žėdnas, išvýdęs prašmatną daiktą, pasisteba, pasidyvija J. Išvýdau saulę tekant DŽ. Motina negalėjo atsidžiaugti savo sūnų išvýdusi NdŽ. Kap išvýdau, pažinau LzŽ. Kol ižvýsi [karves], jos nubėgs DrskŽ. Norėtum brangią išvysti pilį, kur garsūs amžiai užmigę tyli Mair. Ten tave išvysti ir mes, rasit, turėsim garbės J.Jabl. Kad į akis išvysčio, pažinčio tą vagį Šts. Nebebūs toks drąsus, kad išvýs tą vaiką Trkn. Kad nebūčia išvýdus, būt katinas nunešęs [mėsą] Str. Išvydo žmogų prieg durimu Dv. Kad išvỹsčia, aš gi pažinčia Str. Visi kap ìšvyma, teip eima pasdairyt Lz. Kap pirmąkart išvýsti kregždę, tai žudegdo margai Pls. Išvýdo itas bernėkas mane, kai tėvą sutiko Rod. O mergytė ją (tetą) nuog lauko išvýdo ir bėgo namop LKT403(Zt). Išvýsma miškus, girias, kurios apriečia aną plotą BM61(Žb). Vos spėji užstatytie puodą, išvýdai (beregint) – jau ir verda Sn. Pakelk galvelę, atverk dureles, tai ir išvysi aušrelę auštant, saulelę tekant D4. Aš išvýdau dvi mergeli žalioje lankelė[je] šienelį begrėbiant JV102. O kad aš jojau par žaliąją lankelę, o aš išvýdau liepelę siūbuojančią JD1172. Vai ir išvydo savo bernelį iš karužės parjojant BsO28. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišoko ir tarė anumpi: leiskiat bernelius manęspi eiti ir nedrauskiat anų Mž96. Jėzus, išvydęs motiną savo…, bylojo motinosp savo VlnE209. Kiekvienas namus savus teižkuop, idant išvystumbime Viešpatį mūsų prakarte gulintį ir vystykluosu įvystytą DP35. Jo neišvysi akimis kūno, bet veizdėk ant jo akimis širdies tavo MP71. O sūdas bus regimas ir visai žmogiškajai giminei bus išvystamas MT251. O pakėlę akis savo [mokytiniai] nieko neižvydo SPII21. Kad tada išvydo aną žvaizdę, pradžiugo labai didžiu džiaugsmu Ch1Mt2,10. O tada išvys sūnų žmogaus ateinant debesyse su didžia galybe ir šlove Ch1Mr 13,26. Žmonės, kurie sėdėjo tamsybėje, išvydo didę šviesybę NTMt4,16. Veizėdamas tas Dievo slūga ant teip didelio verksmo tos motriškosios, išvydo aplink aną biesą bešokinėjantį P. ^ Didelį daiktą iš tolo pamatysi, mažo ir iš arti neišvysi KrvP(Mrc). Galvą kirsi – iš durno razumno vis tiek nepadarysi, iš vagies švento neišvysi KrvP(Ašm). | refl. Snt: Pirm ižkanka tenai, kur ėjo, neg ižvystas DP582. Išvýdos pačiamp savimp atgrįžo anop, kursai buvo jį padaręs DP198. Tamošius nenorėjo tikėt net išvystųs DP404. Tenai visad išvysi kaip zerkole MP116. 2. refl. pasimatyti: Mo ir bočia, jau dauges neišsivýsim LzŽ. Aš insliūbysiu, verksiu, kad neišsivýsiu Lz. Pagrįžt pagrįšim, do, momyt, išsivýsim Str. O teip išsivyskim visi tiktai, jeigu daug mūsų tokių krikščionių yra MP45. Jiemus davė išmanyt, idant pasižintų ir išsivystų MP84. Sugrįžau…, idant išsivysčia su Petru BtPvG1,18. 3. patirti: Bus graudi mano širdelė, kai išvỹs didį vargelį (d.) Alvt. Bei geresni yra mumus karėje prapulti, nei tokių vargų išvysti ant savo žmonių ir šventybės BB1Mak3,59. Jei teipo elgsies, tada ilgai gyvensi, geras dienas išvysi BPI170. Bet kąg savip išvýdau, idant labai savimi to pamėgčia ir savimi gerėčiaus? DK144. Duok išvysti Izraeliaus pakajų, idant šlovė tavo vietą turėtų PK96. Ir išvys visokis kūnas išganymą Dievo Ev. 4. suprasti, pastebėti: Tik dabar išvýdau tavo gudrybes Krkl. Kunigai… turi žinot sielą kiekvieno, idant ižvystų̃, kam nuodėmes atleist ir kam užturėt tur DP205. Išgivysk, ką čionai tas pašlovintas Ponas padaryt teikės MP75. Išvyskig ir tu, kaipo turi bjaurius rūbus dūšios tavos SPI170. Tol meilesnė yra elmužna, kad ją kas duosti nemeldžiamas, tuojaus ižtevydęs tiktai vargą artimo savo SPII103. Šiek tiek protingas žmogus išvysta skirtumą ir kur didesnioji vertybė randasi Vd. Palikdami regimąją gyvybę, išvystame gausiau gyvą, neregimąjį gyvenimo skyrių Vd. | refl.: Jiemus davė išmanyt, idant pasižintų ir išsivystų, bet piktamui niekad ir gera nepadest MP84. Neišsivys piktas žmogus, iš kur tatai jamui pripuola MP111. 5. refl. susigalvoti, ateiti į galvą: Kap jum išsivýdo už vyro leist dukrą! Vrn. Aš nežinau, kas mum tada išsivýdo pasveikyt teligramu brolis Pv. ◊ báltą diẽną išvýsti NdŽ gimti. pasáulio šviẽsą išvýsti DŽ, NdŽ, KŽ gimti: Pasaulio šviesą pirmą kartą išvydau 1879 spalio 25 dieną Pažiegėje K.Būg. pasáulį išvýsti gimti: Pasaulį išvydau devynioliktojo šimtmečio pabaigoje rš. rámpos šviẽsą išvýsti kng. būti sukurtam teatre (apie scenos veikalą): Panevėžio dramos teatre rampos šviesą išvydo A. Vienuolio drama „Prieblandoje“ rš. sáulės spiñdulius išvýsti kng. 1. J.Bil gimti. 2. LTI550(Jn) būti išspausdintam, pasirodyti. sáulės šviẽsą išvýsti gimti: Geriau būtų negimęs, geriau būtų niekuomet saulės šviesos neišvydęs R.Gran. šviẽsą išvýsti kng. būti išspausdintam: Sunkioj reakcijos ir atšalimo valandoj tenka šviesą išvysti „Vilniaus žinių“ tūkstantiniam numeriui Pt. \ vysti; įvysti; išvysti; pavysti; privysti; suvysti; užvysti
2 išvýsti intr. Rtr, NdŽ, KŽ; M, L, LL174,298 daugeliui nuvysti: Išvỹto visi žolynai ir medžiai Š. Oras rados troškus, visų žolelių lapai išvytę gulėjo ant žemės Žem. Bulvės [padaigintos] buvo išvýtusios, jau žydžia, anksčiau dygo Vdk. Išvýtęs visas daržas Šv. Išvýtusi pieva, prasta šienauti Ggr. Karštà y[ra], sėtinių lapai išvýsta Plt. Nelyna, daržai išvýtę išbuvę, kas būs? Rdn. Agurkai išvytę nuo tų kaitrų Prn. Mete 933 išvyto javai ir vaisiai TP1881,34. Dirvos… buvo išdžiovėjusios ir sėjimai išvytę LC1886,24. Purkštė nuodus (nj.), kad žolės išvỹstų Pd. | prk.: Ka jau įkaisti žmogus, toks pasidarai kaip išvýtęs End. Jo motina, išvytusi kaip šeiva, gulėjo lovoje J.Ap. Išblyškusio veidelio, išvytusių lūpelių Rš. ║ pasidaryti lankstesniam: Pirkšnimis uosį aprausiau, uosis išvyto, ir būs aplanktis Žeml. \ vysti; apvysti; įvysti; išvysti; nuvysti; pavysti; pervysti; pravysti; privysti; suvysti; užvysti
išvysti junginiai
- išvysti dienos šviesą