slūga reikšmė

Kas yra slūga? ×slūgà (brus.cлyгa, l. sługa) sf. (2) K.Būg, OZ50, Lš, Trgn, (4) [K] 1. scom. Q122, R, MŽ53, N, M, Š, S.Dauk, JI333 tarnas, samdinys: Kas slūžija, tas slūga: vyriškas, motriška J. Kam ji laiko slū̃gą, kad neturi jai darbo? Rs. Dar neužaugai, kad slū̃gą turėtai Mrk. Aš tau ne slūgà OZ50. Slūgos viską viena diena padarė: žuvis sugavo, išvirė BsMtII244. Oi slūgos, slūgos, viernieji mano, kinkykit žirgus, važiuosim namo LTR(Blnk). Žiūrėk, slū̃ga, pro langą, kas atjoja par lauką JD446. Šluokit, slūgos, beržo šluotom, kad jau nedulkėtų NS1013. Atjojo ponai septyni, o jų slūgẽlių devyni (d.) Lš. Kur par laukelį šešiais važiavo, šalimis jojo penkios slūgẽlės JD682. Slūgos stovėjo sukūrę ugnį iš anglių Ch1Jn18,18. ^ Čebatas vyžai ne slūgà! Krok. Daugelio ponų slūga be kojų KrvP(Ašm). 2. scom. prk. kas kam atsidavęs, patarnauja (ppr. apie artimą žmogų): Mano slūgà Petrukas visada paklauso Vs. Eik, tu mano slūgẽle, paduosi man vandenio gert Lš. Augin motulė vieną dukrelę, sau vierniausią slūgẽlę DrskD99. Pats rytelį kelsiu, pats ugnelę kursiu: gulėk gulėk, jauna panytėle – turi savo slūgelę NS1162. ║ ppr. dem. Pv maloninis kreipinys: Tai matai, slū̃gele, kap gyvenam Dg. Slū̃gute, ką tau papasakot? Dg. 3. patarnavimas: Menka čia tavo slūgà Smn. 4. tarnyba: O man bernužėliui … septinti meteliai karaliaus slūgelėj DvD312.

Ką reiškia žodis slūgas? Visi terminai iš raidės S.