žiurkė reikšmė
Kas yra žiurkė? žiùrkė sf. (1) KBII93, K, LsB276, J.Jabl, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, žiurkė̃ (4) Šl; Lex69, R286, MŽ382, Sut, N, M, L, LL247, E, ŠT175, ŽŪŽ114 1. SD362, R, MŽ zool. stambus pelių šeimos graužikas, didesnis už pelę (Rattus): Didelė buvus to pelkė, žiùrkių vandenių būdavo, rudos tokios Krč. Priviso pilna kūtė žiùrkių Jnšk. Žiùrkės didelės kaip kačiokai Pnm. Žiùrkės laksto kaip arkliai Krž. Tai vėjas apdraskė, tai žiùrkės išėdė [šiaudinį stogą] Mšk. Katė sugavo didelę žiurkę Kdn. Medžius išgriaužia, grindis pragriaužia, nėr baisesnio šėtono kaip žiùrkė Rnv. Neima miegas, žiùrkės naktį duoda dralą Snt. Veizu, tas muno katinas dideliausią žiùrkę papjovęs Šts. Paspęsk slastus, spąstus dėl žiùrkių J. Gera katė, kad žiùrkes pjauna Dkš. Žiùrkė tau ne pelė: į spąstus nelabai lenda Jrb. Tie [naminėmis girnomis malti] grūdai, kaip žiùrkių sukapoti – nei šiokie, nei tokie Sk. Kaip davės šiąnakt žiùrkės virtuvėj Slk. Neėda žiùrkė, tik išsiurbia [viščiukų] kraują PnmŽ. Randi grūdus arklių neišėsta ir arklių snukius nuo žiurkių sukandžiotus Šk. Jei daug žiurkių namuose atsiranda, tai reikia valgant išeiti iš namų, tai visas žiurkes išvesi LTR(Sml). Jeigu žiurkės pradeda klojimuose labai kapoti javus, tai bus didelė brangenybė LTR(Šd). Kad žiurkės išnyktų, reikia laikyti kralikų LTR(Šil). Vienam aruode pelė penima, antram aruode žiùrkė keliama JV729. Kai viskas aptilo, kad pradėjo lįst žiurkės iš olų LTR(Mrj). Tos [gyvatės] kojos yra raudonos ir panašios į žiurkės koją – su pirštais LTR(Aln). Net ir pro aitrius dūmus jis užuodė dvokų pelėsių, pelių ir žiurkių kvapą J.Ap. Juk jūs, ponai, mus, būrus, jau taip nustekenot, kad paskiaus mums ėst reiks žiùrkes irgi pelėdas K.Donel. ^ Cypia, kaip žiurkės besipjaudamos KrvP. Biednas kaip bažnyčios žiurkė KrvP. Išbadėjęs kaip žiurkė bažnyčioj Ut. It žiurkės tvoromis išvaikštinėjo LKXIX240. Graužia kaip žiùrkė bulves aruode (sakoma apie čepsintį) Grš. Abu sulyti, it žiurkės, įėjo nežinodami kur glaustis L.Dovyd. Mažumėlis to vaiko, tik pamėklėlė, nelyginant kaip didžioji žiurkė Žem. Mudvi šlapios kaip žiurkės I.Simon. Iš skęstančio laivo visos žiurkės bėga K.Saj. Žiurkė ant aruodo nemiršta Gsč. Katinas į namus, žiurkės į kertes LMD(Šl). 2. pelė: Žiùrkėm vadindavo tas mažyles, o dideles – tai pacukais Rm. Klėty priviso žiùrkių, pacukų, – reiks, matyt, užduot ko, kad išdvėstų Sml. Žiùrkių, pacų kas – galia i trobą sugraužti Rdn. Grūdus žiùrkės išėdė, išnešiojo Ėr. Šiaudų kūly žiùrkė vaikus atsivedė Grz. Žiùrkių į staldį daug yr Rsn. Turiam slastus, kur žiùrkes gaudo Sd. Žiùrkės eina kaip pastipusios Sd. Matau – šnabžda viskas, žiùrkės čia ir eina Rsn. Žiùrkės numūse daug iškados padaro Pln. Vienos [bitės] neišbuvo – žiùrkė įlindo, neužkaliau Krž. ^ Visas žiùrkes išvesiu iš jūsų (sako meilindamasi čigonė) Vdn. Tyko kaip katinas žiùrkės DūnŽ. Išlindo iš kamaros bijodama kaip žiùrkė, katinų apipulta Trš. Prie tų rugių grėbimo sušilom, suprakaitavom – visos šlapios kaip žiurkės Ėr. Burna nupudravota, numaliavota – kaip žiùrkė, iš miltų išlindusi Trk. Visas paliekta šlapias kaip žiùrkė, o kiti juokas (per mėšlavežį buvo paprotys laistytis vandeniu) Yl. Žiùrkes nori párvesti į mūso trobą (valgydamas ateina)? Krš. 3. ppr. pl. Mrj medinė klumpė: Seniau žmonės žiùrkes nešiodavo, o dar̃ jau nei daryt nemoka Srj. Senelis kad padarė žiurkutès, tai nors bežiūrėk, o kad išmargino! Smn. 4. scom. NdŽ netikęs, nevertas žmogus: Jau tas tai tikras žiùrkė: piktas, klastingas Sur. Žiùrkė varginga esu Trg. Nors ir atsiprašytų tas žiurkė, nedovanočiau rš. ◊ bažnýčios žiùrkė kas labai neturtingas: Bent vieną sūnų padarysiu muziku, garsenybe, o ne bažnyčios žiurke, – taip tikino tėvas, už pakarpos tempdamas čia vieną, čia kitą prie pianino rš. mókslo žiùrkė atsidavęs mokslui asmuo: Betgi čia būta ir tikrų mokslo žiurkių, į knygas mirtinai įkritusių rš. Tegu mokslo žiurkės aiškinasi, kas ir kaip čia rš.
žiurkė junginiai
- sterblinė žiurkė
- Juodoji žiurkė, Pilkoji žiurkė