grindis reikšmė

Kas yra grindis? 1 grindis sm. N žr. 2 grindis 2: Suolai buvo auksini ir sidabrini ant grindžio marmolo CII209.
2 grindìs sf. (4) 1. B, K, Š medinės aslos lenta; tilto grinda: Vieną griñdį išėmėm [svirne] Lp. Titis galvą pakylėjo, viena grindis subildėjo JV1002. Išejo viena grindžia, kad ir girtas Šts. Toj pana pavertė jį į spilką ir pakišo po grindžia BsPIV122. 2. ppr. pl. medinė asla: Gulėdamas kampe ant purvinų grindų, Kasparas ilgai negalėjo sušilti rš. Petro troboj yra sudėtos griñdys Grš. Grindìs deda J.Jabl. Troškus oras, dūmai kartūs, ant grindų purvai A1884,406. Mano vyralis bebrazdąs kaip vėžys restorane girtas ant grindų Šts. Čia nėra nei grindžių, nei langų Ns1857,5. Pjaunam luboms ir grindims lentas S.Dauk. Svirne grindẽlės subildėjo JD93. Svirno grindùžės netašytos JD686. Vai ir prašoko jukto kurpaites ing aržuolo grindaites BsO48. 3. pašalas: Dar grindìs turi, dar neklampu Pls. Kol grindìs turi, galima ginti gyvulius per balas Rod. Dabar nesunkus kelias – grindìs dar laiko Onš. Dar nebėga sula iš beržų, dar turi grindìs Nč. Raiste dar grindìs turi Dbč. Lauke jau seniai griñdį paleido, o miške dar vis laiko Alv. ◊ į griñdį dė́ti šokti: Ar tu šį vakarą nenori į griñdį dė́ti? Šv.
3 grindìs sf. (4) grandis: Nuimsim nuo vadelių griñdį, ir bus tau žiedas Rdm. Jaučiui įvėrėm griñdį Kair. Jei būtų veršis (jautis) be grindiẽs, tai nieko nepadarytai Dg. Ar suvėrei grindukès? Rdm.

grindis junginiai

• (iš)kloti grindis, (su)dėti/(iš)kloti grindis