pašalas reikšmė

Kas yra pašalas? pãšalas sm. (3b) 1. R, Rmš, Kv, Dkk, Vad, Skdt, Mrs, Srd žemės įšalimas: Šiąpavasar ilgai pãšalas buvo Sdk. Šiemet storai pãšalo Yl. Matai, dar yra pašalo: lopeta nė lįsti nelenda Paį. Ore kvepėjo žemės drėgme ir dar ne visur išėjusiu pašalu Pt. Ant kelio, ant lauko purvynas, dar eina iš žemės šalti pašalai V.Myk-Put. Ji (žemelė) net garuoja, kvėpuodama iš vidurių paskutinį pašalą Žem. Dar pašalas turbūt neišėjęs iš žemės, kad medžiai nesprogsta Mrj. Kur įsaulė, ten ir pãšalas greičiau išeina Šk. Šiemet ilgai pãšalo nepaleidė Ds. Pãšalą leidžia – art daba[r] galės Pc. Nelakstyk basas: da neišėjo pãšalas – apsirgsi Mžš. Pašalas susuka trobas, ant žemės padėtas Šts. Pašalas neišeina iš žemės, kol perkūnas ją supurto Šl. | Iš nosės pãšalas eina, kaip sušalau Varn. Seniui iš nosies pašalas teka Ps. 2. R, Kltn sušalęs viršutinis žemės sluoksnis, gruodas: Kelias, kad jį mėgina trenkt šokinėdami ratai, nei koks būbnas įtemptas dėl pãšalo trinka K.Donel. Dar nedidelis pãšalas, ant pelkių ledai nelaiko Up. Pašalo ant žemės nėra, o jau daug prisnigo Lš. 3. M, Kv, Ds, Š ryto šalna, nedidelis pašalimas, pašolys: Šįryt pãšalas, kad purvas pašalo J. Per vestuves buvo pašalas, tik aš išėjau ant lauko, ir sudužo mano čebatėliai BsPII151. Šįryt buvo nemažas pãšalas Al. Jis išbarsto pašalą (šalną) ant žemės kaip druską BBSir43,21. ║ šalimas lyjant, lijundra: Čia koki pašalaĩ, slidūs keliai Vlk.