būbnas reikšmė

Kas yra būbnas? bū̃bnas sm. (2) 1. SD8, K, KN83, Gs žr. būgnas 1: Varinis būbnas R275. Kumsčia drūta, apskrita muša būbną Dabita Mair. Vario trimitais trimitavo, būbnais įtemptais būbnavo KlvD290. Ėjo giedotojai ... viduj mergų, būbnu mušančiųjų Mž291. | prk.: Pavasaringa perkūnija tolyje būbnais dundena V.Myk-Put. 2. prk. plika vieta, kur nėra žolės, kriaušius: Nerišk gyvulių ant to būbno, regi, kad jokios žolės nėra Lš. Nėr ko bū̃bno šienaut, kad tę nieko nėr Arm. 3. ppr. pl. M, Gs žr. būgnas 4. ◊ kaĩp į bū̃bną mùša plačiai šneka, būbnija: Visi kai bū̃bnan mùša OZ12.