būgnas reikšmė
Kas yra būgnas? bū̃gnas (brus. бyбeн) sm. (2) 1. K, J mušamasis muzikos instrumentas, sudarytas iš cilindro, aptempto iš abiejų galų oda: Bū̃gnas nau[ja]s i gerai būgnija Šll. Iš tos šunenos būtų geras bū̃gnas Grg. Jau sumušė ir į būgnus JV428. Išgirdom būgnus bildančius KlvD193. Kelkit kardus, muškit būgnus, štai kur mano bernužis JD992. Ir sumušiau vario būgnelį, bernelį bebudindams KlvD33. Rugius bepjaunant, išgirdom būgnužius KlvD128. Eit ... žaidėjai tarp mergų, būgnus mušančių BPs68,25. ^ Tiek prisikirtau, kad pilvą ištempė kaip būgną Vvr. 2. dėžės pavidalo kokios nors mašinos dalis: Mūsų arbos bū̃gnas yr medinis, o pabrikinių yra blėkiniai Grg. 3. molinis pūstas indas, lekas: Būgnelio dugne bėra gazo Yl. Savo midų į būgnalius sukošęs užkemšu S.Dauk. 4. ppr. pl. kortų spalva (keturkampėmis akimis): Duok bū̃gnų kojinuką Akm. Aš einu su bū̃gnais Vkš. Prastai! Nė vieno būgno neturiu Žem. 5. žr. būgnelis: Būgnas sudaro išorinės klausomosios landos dugną ir prišakinę sieną rš. ◊ kaĩp bū̃gną (bū̃gnais) mùša labai šneka (apie ką): Visoms pusėms kaĩp bū̃gną mùša Brs. Visa parakvija kaĩp bū̃gnais mùša Slnt.