rėžyti reikšmė
Kas yra rėžyti? rė́žyti, -o, -ė iter. 1 rėžti. 1. DŽ pjaustyti į gabalus, raižyti, karpyti: Reikia jau rėžyti plonosios drobelės, tekėti už bernelio LTR(Plv). Kap sesulės drobes rėdė, dar man nerūpėjo, kap martelės drobes rė́žė, tai jau man parūpo (d). Vrn. Neturiu čėso atakelti vartų, reikia plonas drobes rėžyti LTR(An). Bepig tau gi, panele, bepig tau gi, jaunoji, suole sėdėti, drobes rėžyti LTR(Ut). Oi aš tę radau mergelę skryneles dangstant, drobeles rėžant, marškinėlius siūlėjant (d.) Vlk. Marti krovė man kraitelius – dėl marčios krovimo nerėžysiu drobių (d.) Švd. Drobeles rėžo, svirnelis dreba LTR(Kpč). Ei užtars, užtars manę seselės, svirnužė[je] stovėdamos, drobužes rėžydamos ArchIV597. Paskui [linus] verpia, audžia, baltina, rėžo ir siuva LB161. Siuvėjas, po tam pamieravęs, praded sukirpt, rė́žyt Jrk97. Tu nemoki stiklo rė́žyt Užp. Nerė́žykime jos (jupos), bet meskime burtas apie ją, kam turėtų tekti DP172. Kūnus savuosius davė kapot, degint, pjaustyt, rė́žyt, kankint DP5. ^ Meška girioj, o skūrą jau rėžo Vlkv. Svetima skūra neskauda rėžyti Q666. | refl. N. ║ skirstyti, dalyti sklypais (žemę): Nei čia žemės draskyti, nei ganyklų rėžyti K.Bor. 2. žeisti, kuo aštriu brėžiant, braižyti: Susikavė [įsigėrę], vienas kitą pjausto, rė́žo Kls. Viksvos labai rankas rė́žo Lš. Kaip [pamotė] prausė ma[n] burnelę, rėžė mano veidelius JD419. ║ refl. daryti tam tikrus įsipjovimus: Nei vienas dėl jų nei rėžysis, nei pliką save darysis RBJer16,6. 3. K daryti įpjovimą, rantyti, raižyti: Peiliu rė́žomas sidabras NdŽ. 4. aštriu daiktu, padargu braukiant, daryti žymę paviršiuje: Tai veršio didumas – rė́žo tik sienas ragais Klt. Jaučiai, badu kone stipdami ir svyrinėdami, vos rėžo dirvą K.Donel1. | prk.: Griausmas griauja, žaibai dangų rėžo rš. ^ Kad šikna žemę rė́žysi (kad ir kaip stengsiesi) – negausi Vlk. Tegu jiej tę nor šikna žemę rė́žo (tedaro, ką tik nori), o tu sau miegok spakainas Krok. Nor tu šikna žemę rėžyk, o turi padaryt Lp. Neduosiu, nor šikna žemę rė́žysi Vlk. Nors šikine dangų rė́žyk – nieko nepadarysi Ob. 5. vagoti: Ryt eisma bulbų rė́žyt Trgn. 6. raižyti, diegti, varstyti (apie skausmą): Apstos apstos – ir vėl viduj rėžo vis iš dešnės kairėn kaip peiliu Trgn. Kažkodėl pradėjo vidurius rė́žyti Slč. Jam labai vidurius rė́žo Ėr. Kažno kas vidurius rėžyte rėžo LTR(Dkk). Medaus daug suvalgius, rėžo gerklę (darosi kartu) Vdš. Kojas kap peiliais rė́žo Gs. ◊ bùrną rė́žyti KI505,688 bartis, kivirčytis. \ rėžyti; aprėžyti; įrėžyti; išrėžyti; nurėžyti; surėžyti