pamotė reikšmė
Kas yra pamotė? pãmotė sf. (1) K, J, Skr, Slnt, Lc, pamotė̃ (3b) 1. Vrnv netikra motina, tėvo žmona vaikams iš ankstesnių santuokų: Parejau į pamotes tims vaikams Dr. Aš turiu pãmotę, tikroji motinelė jau mirusi Sg. Pamotė̃s buvo keturi vaikai Nmk. Jų motina buvo mirusi, jie turėjo pamotę, o ta jų nekentė ir visaip skaudė J.Balč. Pamotėlė raganėlė pylė duobę žarijėlių J.Jabl. Našlaitėlė gero būdo, o jos pamotė pikta S.Nėr. ^ Pamotės duona karti PPr156. Akyse – motina, už akių – pamotė KrvP(Kdn). Motinos ranka glosto, pãmotės – peša Šl. Geriau nuo motulės rykštelė negu nuo pamotės saldus žodelis KrvP(Mrk). Pamotės barimas – pagaliu mušimas Bsg. Viena diena yra motina, kita – pamotė VP50. Vasarelė – matušelė, žiemelė – pamotelė LTR(Pp). 2. (gen. -eries) mažesnes teises turinti žmona, gulovė: O pamotė jo, kurios vardas buvo Reuma, ta teipag pagimdė Tebachą Ch1Moz22,24. Bet sūnamus pamoterų, kurias turėjo Abrahomas, davė Abrahomas dovanas Ch1Moz25,6. Ir įejo Absalom pamoterysna tėvo savo po akimis viso Izraeliaus Ch2Sam16,22.