vagoti reikšmė

Kas yra vagoti? 1 vagóti, -ója, -ójo KBII199, I; D.Pošk 1. tr., intr. SD19, Sut, N, M, GGA1885,933, MitII127, LL10, L, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, ŽŪŽ20, Rs, Krsn, Klvr, Alk daryti vagas, arti (ppr. kad vanduo nubėgtų): Vagas vagók J. Rugius vagója OG303. Vagója traktoriu, aria traktoriu DrskŽ. Lygumose vagojama nuolydžio kryptimi, kalvose – skersai nuolydžio krypties LTEXI618. Katri rugiai buvo vagóti, tai tie po žiemai neišmirko Alv. Da dirva nevagóta i batviniai nediegti Slnt. Ne laikas vagót, kada lietus lyja Srv. Aš pasiimsiu šėmus jautelius, eisiu vagoti lauke rugelius LTR(Vdk). Sėjo rugelius, bet nevagójo, vandenėliu apteko JD183. | prk.: Žinai, apie ką aš visą laiką svajoju? Jūrą vagoti, tapti jūrų kapitonu P.Vaičiūn. Veidelius vagoja ašara karšta S.Nėr. vagótinai adv.; D.Pošk. | refl. NdŽ. 2. tr. kaupti kaupiamuoju arklu ar plūgu (daržus, bulves): Palyčias sudėjo dvi ir vagója bulbes Kpč. Bulbas vagójau, šieną vežiau – aš (moteris) visa dirbau Kp. Ir bulbos nevagótos, reikia vagót, ir šienas nevežtas Slm. Tėtė išėjo bulbų vagótų, eik pavedžiosi arklį PnmR. Šitam čėse arklu dar vagójo bulbas Žln. Du kartu vagójom LKKXI164(Zt). Vakar da vagójau burokus medine žagre Ds. Kai paauga bulbos, tada vagója Nmč. Bulbės jau didelės, būtinai reik vagóti jau Varn. Bulves liuobam vagoti su žambiu Krt. Reik pilnijo[je] vagóti bulbes – bulbės būs skanios Trk. Su arkleliais vagódavo, su plūgu, su žambreliu Klk. Kaip vagodavo, tą tuščiąją išvagodavo [vagą], i augo to[je] pilnojo[je] bulbės Krp. Kitą sykį paliekta i vieną sykį vagóta [bulvės] – kaip arklį gauni Rsn. Jau parýžtant mėnesie reik bulbes vagóti Sd. Bulbes vagóti reik mėnesiuo griūnant – bulbės būs miltingos Vkš. ║ kaupti rankomis, kauptuku: Pri mūsų roputes su ypeliu vagó[ja] NmŽ. 3. tr. NdŽ prk. raižyti (raukšlėmis): Vargas vagója veidą raukšlėmis DŽ1. Tarp vagojančių veidą raukšlių žybsėjo jaunos ir žvalios akys rš. 4. tr. maišyti: Aš pridė[ja]u cukraus arbaton, vagõj, kad ištirpt Švnč. 5. tr. prk. graibyti, grabalioti: Galėsi vagót po puodynę Skr. 6. tr. NdŽ prk. įkyriai prikaišioti, priekaištauti. | refl. NdŽ. 7. intr. prk. klaidžioti: Kažin kokios mislys vagojo po senės galvą V.Piet. \ vagoti; apvagoti; atvagoti; įvagoti; išvagoti; nuvagoti; pavagoti; pervagoti; pravagoti; privagoti; suvagoti
2 ×vagoti, -oja, -ojo (germ.) tr. BzB336 į pavojų statyti: Todėlei tas, kuris svietą ir visas žmones leido (viršuje sutvėrė), jumus dvasią ir gyvatą maloningai ataduos, kaip dabar jos dėlei jo prisakymo (viršuje zokono) vagojat (paraštėje duodat) ir paleidžiat BB2Mak7,23.

vagoti sinonimai

Ką reiškia žodis vagotinis? Visi terminai iš raidės V.