surėžyti reikšmė

Kas yra surėžyti? surė́žyti tr. DŽ1 1. Q559,657, R139,277, N suraižyti gabalais, supjaustyti, sukarpyti: Da nesiuvo kalnių, tik kailius surė́žė Ds. Stiklus surė́žiau Slm. Tuos jaučius papjovė, skūras nulupo, surėžė, padarė ilgą diržą BsPIV21. Plonos drobės surėžyta, dovanėlės duota LTR. Surė́žei maišą maną, o sujuosei mane linksmybe DP577. | prk.: Surėžei nuomaruonį mano ir apvilkai mane nenuomarumi DP577. Surė́žytas yra nukankinime DP557. 2. J, Rk sužeisti kuo aštriu brėžiant, subraižyti: Peiliais buvo surė́žytas visas Ob. Liežiuvis surė́žytas dantų Rš. | refl.: Tu susirė́žysi su šakom: reikė ažsivilkt kas kalvėk Ob. 3. pridaryti paviršiuje įbrėžimų: Geležinis šepetys, surė́žysi – da labiau rūdìs Mlt. Ir lova (lovos kojos) nesurė́žo grindų Lp. Surė́žyti akiniai bešluostant Db. 4. subrūkšniuoti: Surė́žytas sąsiuvinys viseip Ad. \ rėžyti; aprėžyti; įrėžyti; išrėžyti; nurėžyti; surėžyti