suraižyti reikšmė

Kas yra suraižyti? suráižyti iter. 1 surėžti. 1. subraižyti: Nepasidėjai lentelės – stalą suraižeĩ Vb. Gelbėdama valyti tavo namus, padėjau žiedą čia ant lango, kad nesuraižyčiau Vd. | refl. tr., intr.: Per krūmus lįsdamas, labai susiraižiaũ Žln. Susiráižiau bekrisdamas rankas ir kojas Brs. Įgavo vaikas peilį ir susiráižė nagus Vvr. 2. sukarpyti, supjaustyti į dalis: Marškinius, audimo stukį suráižau K. Audeklą suraĩžė, supjaustė Ėr. Stiklus ir jis moka suráižyti Brs. Peiliu velėna suraižoma reikiamo pločio juostomis, o kastuvėliu atskiriama nuo dirvožemio rš. Marti cielą audeklą į stuomenis suráižė Vkš. Visą odą suráižyk į diržus Up. Karalius liepė daug plonos drobės suraižyti ir apkrikštytosioms mergaitėms išdalyti M.Valanč. | prk.: O žaibai kad tviska, rodos, dangų į skiauteles suraižys S.Čiurl. Ežiomis suraižytose žemėse neįmanoma gerai pritaikyti mašinų sp. | refl. tr.: Marškinius susiráižiau K. Aš tuoj susiraižiau drapanas, pasidariau virvę ir leidausi žemyn LTR(Mrj). 3. prk. išvagoti: Tarpais žalios lankos upeliais, perkasais suraižytos Žem. | DŽ Raukšlėmis suraižyta kakta Pt. Rūpesčio suraižyta kakta rš. Veidas daugiau suvyto, senatvės visiškai suraižytas rš. 4. sučaižyti: Begėdi, kam taip kiaulės nugarą suráižei! Vkš. \ raižyti; apraižyti; atraižyti; įraižyti; išraižyti; nuraižyti; paraižyti; perraižyti; praraižyti; priraižyti; suraižyti; užraižyti