išvarginti reikšmė
Kas yra išvarginti? išvárginti Rtr, Š, DŽ1, KŽ; Q58, N 1. J caus. išvargti 1: Ižvargìna tos eilės – visur stovėk stovėk DrskŽ. Kelionė visus išvargino. Kaip tyčia, atsimainė ir oras rš. Visą amžių besigrumdamas su priešais ir draugais, pats pavargau ir kitus išvarginau V.Krėv. Aušra tik aušta, o aš jau sušalęs, išvargintas ant kojų vos laikaus A.Mišk. Keleivis išvárgintas jūrių ligos NdŽ. Nuskendus motinai, našlaičiai atsiduria pas negailestingą kaimynę ir išvarginti žūva LKVI126. Išvárginau kojas, paki atejau šitokį kelią Klt. | refl. Rtr, NdŽ: Išsivargìnę žmones su darbais, pikti DrskŽ. Seniau išsivárgini, išsidirbi moteris nėščia iki paskutinių Kz. 2. žr. išvargti 9: Led išvárginau duoną, t. y. išminkiau J. \ varginti; apvarginti; įvarginti; išvarginti; nuvarginti; pavarginti; parvarginti; pervarginti; pravarginti; privarginti; suvarginti; užvarginti