pavarginti reikšmė

Kas yra pavarginti? pavárginti KI629, NdŽ, DŽ1, KŽ; D.Pošk, N 1. Btrm caus. pavargti 1: Pavárgink ašvienį, tai nespardys, numalšyk J. Akėjau, variau, tai kaip jau pavargìnom [kumelę], nu tai vienų putų jau stoja Kp. Nepavárgino [vaikų] – in patalo nepagulė tėvas Dglš. Mūsų slūgelės labai pavargìnti, mūsų žirgeliai labai pailsinti (d.) Švnč. 2. caus. pavargti 3: Brangvynas pavargina daug žmonių, ak iš jo randas daug vargų Kel1856,168. [Žydų karalystė] jau nuog pagonų buvo paveldėta bei nuodėm pavarginta, kada žydai pagonų turėjo bijotisi BPI7. | prk.: Išklausei mane, mane, ubagą, apgynei …, palaikei, jeib nebūčio pavargintas nuog žmogaus rankos piktos Mž402. 3. tr. pakamuoti, pakankinti: Galva ir kojos mane labai pavargina Vrn. Tik taũ pavárgino vis ligos Krs. | refl.: Pasivarginęs dvejus metus [džiova] mirė rš. 4. End caus. pavargti 5: Bet vis delto pavarginom tave gerai V.Krėv. Aš noriu tamstą ryt prie kviečių pavarginti LzP. Paskuo išvarė parkriauti snariadų, pavárgino, paskuo sukišo į vagonus ir išvežė Žd. Jei žuvis stambi, ji truputį pavarginama ir tik paskui traukiama prie eketės rš. | refl.: Reikia biskį pasivárgint – miegas ims Mrj. \ varginti; apvarginti; įvarginti; išvarginti; nuvarginti; pavarginti; parvarginti; pervarginti; pravarginti; privarginti; suvarginti; užvarginti