išūžti reikšmė

Kas yra išūžti? išū̃žti, -ia (ìšūžia), ìšūžė Rtr 1. intr. NdŽ, FrnW kurį laiką ūžti. | refl.: Išsišniokštė, išsiūžė miškai J.Marcin. 2. intr. K, DŽ, KŽ smarkiai, su triukšmu iš kur išeiti, pasišalinti ir pan.: Giesmininkas su rėmais išsigandęs per langą ìšūžė Slv. Tas arklys drykt drykt ir išūžė [per brūzgynus] DS54(Rs). Atsidaro durys ir iš ten išūžia žmonių minia: visi girti eina į skobnis ir užima vietas V.Krėv. Grėtė išūžė į kiemą I.Simon. 3. intr. su triukšmu išskristi: Išūžė pulkas špokų i vė atūžė Mžš. 4. intr. su triukšmu išbėgti, ištekėti (apie skystį), išbirti (apie birius daiktus): Verpelė alaus ìšūžė, t. y. išbėgo J. Ma[n] ìšūžė visas puodas lauka Jrb. Padabok, ka pienas neišū̃žtų Rs. Nutvers vaikas už terbės ir išùš žemėn kruopos Upt. ║ prk. būti išeikvojamam, dingti: Pasogėlis išū̃žia greit Sl. 5. intr. šnek. paskubomis išvykti (išeiti, išvažiuoti, išbėgti): Išū̃žęs ponas į Švicariją (Šveicariją) Grd. Dukterį mažą paliko čia, patys ìšūžė nuog Sibiro Drsk. Vaikinas užsėdo ant arklio ir ìšūžė kaip vėjas NdŽ. Šito ìšūžė, ir aš išsiskubinau, o čia dėlto pasankstinta Slk. Biškį užtrukau, papa i išū̃žęs į turgų, neblaukęs Lkv. 6. intr. kurį laiką išspengti: Išū̃žusi galva kokius šešius metus, i miręs Krš. 7. tr. išpranašauti (ppr. daug kalbant): Išū̃š kumet, pasius duoties (kariauti) Krš. 8. tr. šnek. iškaulyti: Da nenorėjau duoti, kad paskuo tik ìšūžė Up. 9. refl. Š, Rtr pakankamai ūžti, prisitriukšmauti, prisilinksminti: Bernai kolek išsìūžia, vargas! DrskŽ. Išsiūžė kiek gana vaikai! Db. Jaunam žmogui, kaip ir jaunam vynui, reikia išsiūžti, kad paskui būtum brandus ir tvirtas K.Saj. 10. tr. nustelbti (vešliai augant): Kručkai medžių išūžtì Rdm. ◊ ausìs išū̃žti Gr įkyrėti: Ausìs ìšūžė bešnekant Grd. Nebebuvo girdėti to nuolatinio senutės zurzėjimo, kuris išūždavo ausis A.Vencl. | Su tąj palitika visų ìšūžtos gálvos ir aũsės Krš. gálvą išū̃žti (kam) LKT201(Iš), Rdn išvarginti, iškvaršinti: Ìšūžia galvą per dieną, nedabosiu vaikų, jau ne Brb. Gálvą munie ìšūžei, duok tik šventą pakajų Grdm. Ìšūžei man gálvą su savo zaunijimu Ktk. Vaikai išū̃žia gálvą mokytoju[i] par dieną Ėr. Jau tie vyresniejai [vaikai] gerai ìšūža gálvą, tas mažasis anai ne po kam Krš. Išūžtà galvà, ką aš galiu atsiminti Krš. Tiek visako buvo, išūžtà galvà Krš. Muno galvà išūžtà, greit užmirštu Žlp. \ ūžti; apūžti; atūžti; įūžti; išūžti; nuūžti; paūžti; parūžti; perūžti; praūžti; priūžti; suūžti; užūžti