smagus reikšmė

Kas yra smagus? smagùs, -ì adj. (4) K, Rtr; SD343, CII455, R, MŽ, N, RtŽ, LsB250, M, L 1. Jnšk kuriame jauku, gera, malonu būti: Smagùs kampelis NdŽ. Kambariai jų nesmãgūs: teturi tik po vieną langą Rm. Šviesios, smãgios gonkelės Pv. Rudnia – smagùs daiktas Rud. Čia ūkė buvo labai smagì, graži Krž. Na, rojuje smagi vieta, ale jis tabaką rūko, kad net rojus pasmirdo BsMtII46. Pats kurčiausias kampas, neturim nieko, o mumi atrodo, kad pats smagiáusias Pls. ^ Savo i bulbrūsis smagesnis už svetimą palocių LTR(Vdk). smagù n.: Man pas jus labai smagù Všk. 2. Sut, N gerai nusiteikęs, linksmas: Ko tu toks šiandien smagùs? Bt. Smãgų žmogų visi myli Dbk. Smagíem visur gera Dbk. Ansas smagus varėsi karvę keliu, džiaugdamasis savo geru mainu J.Balč. Marelė džiaugiasi, smagi – net akys žiba Žem. Visi smãgūs, šoka, dainuoja Bgs. Šįryt prie pusryčio visi smagūs, tik Gumbas kaži ko susiraukęs Žem. Ponia Sadukevičienė taip pat jautėsi smagi ir pusbalsiu niūniavo A.Vien. Jis vėl pasidarė smagesnis J.Balč. Žmogus, paėmęs pinigus, pagrįžo namole, nors ir linksmas, bet ne visiškai smagus: nežino pats, ką su velniu daryti BsMtII59. Neškit alų ir pyragą, muzikantą kvieskit smãgų (d.) Ndz. Paprastas, nuoširdus žmogus, visados smagutis, kad i prieit nebaisu Btg. ^ Smagus būdamas, dienos nepajunti LTR(Vdk). Nons uodegą gavo palaikyt, i tai smagus LTR(Grk). smagù n., smãga: Visi bendrai pjaudavo, bendrai ganydavo, tada smagù būdavo Mšk. Per tas talkas tai smagù būdavo, daug bernų sueidavo Slv. Gerai, kad visi juokias – man pačiam smagù Rz. Tai smagù buvo veselioj! Dbk. Ko tę nebus smagù – jaunimo taip pat sueidavo Žg. Smagù, galėjau suptis Pb. Taip smagù, kad, atrodo, mane kas neša Dkš. Tuoj mum smagiaũ, kai iš jo laiško sulaukiam Jnšk. Aš atsikeliu i turiu ką nots užkąst, paskiau smagiaũ laukt pusryčio Erž. Tei ma užėjo nelabai smagù į galvą Jrb. Man nesmagù K. Ka būtų smagiaũ kulti, dainuodavo LKT124(Trg). Sakė, bus smãga par smãga Ds. ^ Smagu gerai, tik neilgai Dglš. smagiaĩ adv.: Linksmai ir smagiaĩ pagyvenome NdŽ. Smagiaĩ praleidėm vakarą: pašokom, padainavom Skrb. Ar eisi (tekėsi) už mane? – Eisiu smagiaĩ (su noru, džiaugdamasi) Šln. ║ reiškiantis džiaugsmą, smagumą: Smãgūs balsai NdŽ. Smagus Jurgos juokas atskrido nuo šventoriaus K.Bor. Kumelys atsigręždavo ir nesmagiomis akimis žiūrėdavo į artoją K.Bor. ║ įgėręs, įkaušęs: Ėjo tokie smãgūs – juos ir sučiupo Ds. Tol gėrė, kol paliko smãgūs Žg. 3. gerai nuteikiantis, teikiantis pasitenkinimą, džiuginantis, džiaugsmingas, malonus: Pirma buvo smãgios vestuvės, oi oi! Kdn. Nors be degtinės pokylis, dėlto smagus – visi įkaitę, raudoni, kalbūs Žem. Čia gyvenimas smagùs – ne miestas Ėr. Smagì kelionė NdŽ. Tokia smagì šįvakar prie vandens Jrb. Šiandie labai smagùs vanduo – visą dieną gali maudytis Kbr. Pas mus nesmagùs oras svetimam pirkioj Ad. Gal kada bus smagesnì metai Ėr. Dabar reikėtų tildyt mąstymus ir eit ramiai į smagų pailsį Vd. Užskambėjo smagi blezdingos daina V.Piet. Smagì melodija NdŽ. Man nebūdavo smagèsnio važiavimo kaip su arkliais Krž. Dabar pasakysiu smagesnį tau daiktą J.Balč. Širdingai dėkui už atsiuntimą tokių gražių ir smagių giesmelių A1884,324. Ak tai smagi pailselė svirnoj prie mergelių KlpD70. smagù n.: Kad būt savi namai, daržiukas, būtų smagù gyvent Trs. Vasarą labai smagù prie Nemuno gyvęt LKT191(Zp). Kai nupjauna pievas, ne teip smagù Jz. Dabar lauke smagiaũ kai gryčioj Kdn. Dabar kai jau sutemsta, nelabai baisu, ale nesmagù Skrb. Nesmagù gyvęt vieniems Erž. Smagù pašienauti su saulėtekiu NdŽ. Kad vėjuota, smagù miegoti J. Ka geri linai, smagù myt Jrb. Tai aš su tuoj pjautuvu kad pjaunu, o man smagù, o man gerai! Kpč. Smagù sėdėt Sch217. Man smagiaũ su lazda Mrc. Vilnas tai smagiáu verpt kai viską Srd. Smagù būt jaunam Dbk. Nesmagù, kad žmogus toks surūgęs Ps. Oras šiltesnis – smagiaũ ir dirbt Jnšk. Dirba – net smagù žiūrėti Kt. Smagu po savo žemę vaikščiot ir pėdsakus palikti! J.Marcin. Ar nesmagù klausyt, kad viežlybos gaspadinės, žiemą su mergoms vindus savo sukdamos, ūžia? K.Donel. ^ Kol jaunas, viskas smagù Tt. Smagù po kito stalu kojas pakišt Sch96. Smagu kai jaučiui an rugienos trypti LTR(Vdk). smagiaĩ adv.: Gyvenimas smagiaĩ einasi Ps. Gyvena sau smagiaĩ Pgg. Visai negiliai – šitiek gilumo. Ir kaip smagiaĩ brist! Jrb. Vakaras smagiai kaip ratas rietėjo Žem. 4. smarkiai, sparčiai einantis ar bėgantis, greitas: Dar boba stipri: tokia išdžiūvus, ale smagì Pv. Karvės smãgios, tai reikia pančiot Pls. Tu jo neaplenksi – jo kumelė labai smagì Trgn. Ale smagùs buvau: penki šunys būt nepaviję! Vlk. Mergiotė smagì – aš jos neišturėsiu Klt. Kap streigia (meta) akmenį, tada jis smagùs (greit lekia) Rdš. | Velniai, sparnus smagesnius prisidėję, vėl leidės gintis BsPII83. smagiaĩ adv. Krs, Smal, Rš, Dg: Nebėk teip smagiaĩ – sugriūsi Ob. Nesmagiaĩ eisiu, nepavargsiu Trgn. Ale ka smagiaĩ labai lėkiau Mšg. Pusantros valandos smagiaĩ reikia važiuot Mlt. Teip smagiaĩ nevažiuok – apsversme Aln. Leisk smagiaĩ arklį Km. Smagiáusia nulėkė Dglš. Nesmagiaĩ bėgi – aš seniai atbėgęs (ps.) Dv. O tačiau nusipešt smagiaĩ į karčemą bėga K.Donel. 5. stiprus, tvirtas, pajėgus: Smagus vyras – lyg ąžuolas! Kltn. Patys smagiáusiai vyrai išeidavo [į Ameriką] Pj. Katrie smagèsniai vyrai (rekrūtai), tuos supančioja arkliniais geležiniais pančiais, ažrakina, aždaro klaiman Antz. In rankų aš da smagì Klt. Abu da smãgūs, tai lig nakčiai dirba Slm. Kas yra smagèsnis, tas nūgalia [ligą] Šv. Smagiam (galinčiam sunkiai dirbti) vaikiuo – keturi šimtai litų Pj. Turėjau tokius arklius smagiùs Rmč. 6. vikrus, spėrus, guvus, energingas: Smagùs vaikinas – lyg vijurkas švaistosi rugių lauke Krp. Ans smagùs, visur prilenda DūnŽ. Ot smagì buvo darbinykė: būdavo, nulėks pievon – šienas tik švykšt švykšt padangėn lekia jai Mžš. Ok, smagùs, tai smagùs vyriokas – viskas jo rankõs tirpsta! Ktk. Jonas labai smagùs prie darbo Ut. Ana smagì ant darbo J. Jis in darbą da smagùs Mrj. Smagùs iškaloj ant mokslo BM44(An). Buvo smagùs ir per smagùs PnmA. Tokia buvo kai aitvaras, par daug smagì Dkk. Atsigėrė – da gražesnis, kap užsėdau – da smagesnis LTR(Klvr). Ot smãgūs žvirbliai! Dglš. Skregždė smagì paukštė – klaiman pro skylę šmukšt LKT320(Zr). ^ Smagus aukštai iššoka LTR(Srj). Smagus kaip apatinė girnapusė (iron.) LKT346(Klt). Smagi kap šarkos koja LTR(Al). smagiaĩ adv.: Katros nesmagiaĩ (sunkiai, nevikriai) šoka, tos i sėdi mergos Rud. 7. Kos240, Kp turintis jėgos smarkiai mesti, tvoti (apie ranką): Jo labai ranka smagi – net per Nemuną permeta akmenį Lš. Smagią ranką turėjo Samadukas, ir kuriam tik skeldavo per ausį, tas krisdavo A.Vien. Smagia ranka ūmaus Malkuso į veidą muštas A.Baran. Smagios rankutės kančiukėliu kapoti LTR(Mrs). Sopa mano galvelė nuo smagiųjų rankelių LTR(Str), Ck. 8. Plm smarkus, stiprus, didelis, intensyvus: Vėjas smagùs, parneš greit lietų Zr. Kad ir nesmagùs lietus, ale purškia, ir negali išeit Ds. Pradėjo smagùs lietus lyt Trak. Reikia ne ant smagiõs ugnies kisielius virt Trgn. Pasilsėję arkliai ir užkirsti bėgo smagia risčia V.Piet. Smagùs kirtis NdŽ. Smagùs šaltis NdŽ. Lyja dideliais, smagiais lašais J.Jabl. Smagùs vanduo vietom Šventojoj, griauna Vdšk. smagiaĩ adv.: Arklį smagiaĩ sukirsti K. Smagiaĩ galvą linkterėti NdŽ. Smagiaĩ pradėjo plakti širdis NdŽ. Smagiaĩ degti NdŽ. Smagiaĩ subarti LL124. Vakar paskūrino smagiaũ pečius Skp. Jo tėvas tai, būdavo, smagiaĩ dirba Dkš. Jis smagiaĩ negali dirbt Vvs. Smagiaĩ tik dirbk, tai ir miego nesnori Trgn. Dirbdavom smagiaĩ, mat sveikos būdavom Šmn. Smagiaĩ kėlėm vežimą, ir patrūkau Vžns. Motriškos linus iš rankos plakdavo – duoda smagiaĩ Pgr. Aš smagiaũ valgau Pj. Su dvim [akim] smagiaũ matyties Grd. Smagiaũ pavalyk, patrink DūnŽ. Teip smagiaĩ negaliu primyt kojos – sugelia par narį Rmč. Ot smagiaĩ davė ausin! Šlčn. Kultuvą aukščiau kelk – smagiaũ suduosi Pc. Kai ką dirbi smagiaĩ, tai ir pasitempi ranką Kp. A smagiaĩ sopa, a tik teip sau? Upt. Kartais galiu, o kartais smagiáusiai sopa kojas Slm. Greitoja išvežė, matyt, smagiaĩ apsirgo Šmn. Užteks smagiaĩ, ačiū Upn. Sudrožk smagiaũ tam tinginiui, tegul nors kokį verstą ristele palekia Skrb. Smagiaĩ įsipjovė pirštą Brž. Smagiaĩ palijo, greit pradės grybės dygt Krs. Apsiniaukė – smagiaũ snigt pradėjo Dkk. Išdžioveno smagiaĩ labai ČrP. Kad laša to pūslė [su karštu vandeniu] smagiáusia Adm. Aš tave smagiaĩ myliu Ob. Smagiaĩ užkandau Dkk. To uodega [vilkui] ekertėj smagiaĩ įšalo (ps.) Pnd. Šiandiej rugiai smagiaĩ pabrango Sv. Anas išgeria smagiaĩ Ktk. Girdžia da, ale nebe teip smagiaĩ Slm. Nedaryk smagiaĩ durų Dglš. Gerai pridėk malkų, kad smagiai degtų ugnis LTR(Aln). Jis man smagiaĩ užkirto Lš. Blakės bjauriau – jos smagiaũ kanda Kz. Saulė smagiai šildė salos paviršių Mš. Amelija, girdėdama tokią tėvo kalbą, smagiai užraudo rš. Šernas negirdėtai smagiai puola ant savo neprietelio Blv. Duosiąs zuikutį, jei jį smagiaĩ pabučiuosianti Jrk45. Nusgando smagiai muzikantas, bet vėl susidrąsinęs grojo toliau ažsimerkdamas BsPII208. Išgirdęs tą smagiai susirgus, ejo aplankyti M.Valanč. Ką čia kalbėt – smagiaĩ sunkus Slm. Kad duodi gi garo (šoki) smagiai, tai Dieve susimilk! Sb. Smagiaĩ daug yr sirgęs i mirė jaunas Šv. Ant vasarinių [obelų] tai smagiaĩ daug bus obuolių Všn. Mūsų smagiaĩ daugiau svers negu jų Dkk. Karvės smagiaĩ raudonos Km. Tamstų paršiokai smagiaĩ gražūs Sdk. In vidurį sodželkos ir smagiaĩ gilu Ut. Jau smagiaĩ tamsu Šmn. Jo namas buvo smagiaĩ didelis Antz. Smagiaĩ da jaunas Strn. Anas smagiaĩ až man vyresnis Sdk. Metų anas tai turėjo smagiaĩ, bet buvo da stiprus Užp. Tokia bobutė buvo už man smagiai senesnė Sl. Koptūre smagiaĩ pašiulta, tai kilbasos sudžiūsta Rk. Niekas neturėjo smagiaĩ jų (bulvių), kad gana LKT339(Rš). Eidavo tos austi kitims, kur smagiaĩ (gerai, brangiai) mokėjo Grd. Smagiai (kietai) miegoti Kv, N. Nejutom [triukšmo], užmigom smagiaĩ Grd. Smagiaĩ (greitai, sparčiai) auga slyvutė Ėr. Iš sykio teip smagiaĩ augo [kriaušė] Rd. smagỹn adv.: Juo tolyn, juo smagyn jie senį šveitė (lupo) P.Cvir. 9. Slm, Antš kuris stiprios koncentracijos, smarkus: Smagios garsvyčios J.Jabl. Smagi arielka J.Jabl. Sėjasi bent keletą saujų miežių alučio smagučio pramonei P.Cvir. Baisiai smãgią girą daro rusai Skdt. ║ CII455, R skanus: Smagus alus N. Šiandie gerai – smãgūs barščiai Ssk. 10. garsus, skambus, skardus: Anys visi smagiõs kalbos Ds. smagiaĩ adv.: Eidavom iš lauko – kad rėkdavom, dainuodavom smagiaĩ Vb. Mokinys smagiaĩ skaito Kp. Kai smagiaũ sako, da girdžiu Skp. Nerėk teip smagiaĩ – ausys apkurs Dgl. Smagiai griaudžia Lp. Klegỹ smagiaũ, negirdžiu gerai Grv. Viena rėkia smagiaĩ, kita da smagiaũ, ir nesusikalba Adm. ^ Dykas puodas smagiai skamba KrvP(Ds). 11. pasiturintis: Smagì ūkininkai buvo: dvi merga, du vaikiu samdė Pj. Smagùs ūkininkas, kaip jei pusę dvaro turėjo DūnŽ. smagiaĩ adv.: Kaip smagiaĩ gyveno, taip dalį davė Vn. Smagiaĩ negyvenom – pavidutiniai LKT105(Lkv). 12. smarkus, piktas, kandus, užgaulus: Vakar aš jai smagesnį žodį pasakiau Ds. Šimkus mėgsta gyvą žodį, smagią repliką rš. Tai vienas, tai kitas primetė smagų žodelį V.Kudir. smagiaĩ adv.: Stepas šnekėjo, plūdo, ant galo smagiai užkeikęs nuspjovė Ašb. 13. kuris staigaus būdo, karštas, ūmus: Nežinau, ar pagyvens: anas toks smagùs, ir močia netyli Sdk. 14. patogus vartoti, paimti, parankus: Smagùs pjūklas – lengva pjauti DŽ1. Jo darbo smagì plūktuvė Sml. Smagùs grėblys man teko Vrb. Toks smagùs peiliukas buvo Rgv. Tos šliurės smãgios eiti Vdk. Smagūs bateliai: nei spaudžia, nei į šonus krypsta Prl. Kurpės smãgios Pš. Apvels milą, kad smagùs būtum DūnŽ. Man tas megztinis nesmagùs – veržia pažarsčiai Mžš. Sijonas kad smagùs, kad geras, kad lengvutis! Vb. Nesmagì skara Aps. Mūs karvė labai smagì melžt Mrj. Jis išsikirto smagų aržuolaitį, priėjo prie to vagies – ans miega išsitiesęs BsPIV259. Kap paimsiu smãgią rykštukę! Pv. Smagùs kliūbas KI530. Ot smagùs botagas! Všk. Iš kur tokį smãgų votagą ėmei? Šauk. | Šiandie smagùs vanduo – tik plaukis i norėk Rs. smagù n.: Su kirviu nesmagù kalt, paduok plaktuką Sb. Smagùs arimas – jau smagiaũ nekai su ta medine [žagre] [p]LKT190(Šk). Dantys [dirbtiniai] prisidyvi, i paskiau smagù Mžš. Dieną, nuėjęs in tą eglę, pataisė sau lentutę, kad būtų smagu sėdėt BsPIV283. smagiaĩ adv.: Smagiaĩ siuva Mžš. Šitas plūgas labai smagiai eina Šauk. ║ kurį lengva, patogu doroti (pjauti, rauti): Oi, ar smagūs linai rauti, ar netrūksta valaknėliai, ar nebyra sėmenėlės? Krsn. Laukai nelygūs, rugiai nesmagūs, parugėmis degimai LTR(Drsk). Oi atduok atduok mane, motule, už artojaus bernelio: tę laukai lygūs, tę rugiai smagūs TŽI211(Mrc). smagiaĩ adv.: Žolė šiandien smagiaĩ pjaujasi Vb. 15. [K], DūnŽ, LKAI192, Šlu, Nt daug sveriantis, svarus, sunkus: Kad įžliugęs medis, tai smagus J. Šitas krepšas smagùs nešti, įsvyrės, kol perneši Vdk. Negaliu pakeltikūlis dideliai smagùs yr Krg. Aš paveizėsiu, ką aš teip smãgį nešu BM338(Vvr). Smagì šita kėdė, viena ranka negalì anos pakelti Sd. Toks smagùs vežimas, kad arklys vos pavelka Bržr. Ans smagùs buvo pakelti Eig. Smagì žąsis kaip kalada Užv. Smagèsnis grūdas toliaus lėks, o smulkiejai arčiaus Ms. Į autobusą ka reik įlipti, tas pasturgalis smagùs, nebgal beįkelti Trk. Smagùs jautelisapei šimtą kilogramų svėrė Klk. Tetušis po turgų vaikščiodamas, smagįjį dalgelį lygaudamas D42. | Teip negerai, teip smagì galva – reiks plauti Plng. Kad [v]anduo smagùs, vėjas ano neišjudina Plng. ^ Savo našta nesmagi LMD(Sd). smagiaĩ adv.: Paveizėk, kiek smagiaĩ, duoda mun visumet pakilnoti LKT47(Trkn). Par daug pripylei, smagiaĩ būs, nepanešiu Sd. Visas rankas ištraukė, smagiaĩ benešant Sd. ^ Smagiai nešant, ir gaidys pavirsta į aviną Yl. smagỹn adv.: Smagỹn eiti NdŽ. 16. Sut reikalaujantis daug jėgų, nelengvas atlikti, sunkus: Smagùs kalvio amatas Grg. Mun nesmagùs tas darbas – py sandėlio esu Lnk. Daba smãgio darbo nebgaliu, nebė[ra] sveikatos Žr. Pry smagių̃jų darbų neitu Pln. Smãgios kelionės – tokios tolybės, kas čia galia važinėties Rdn. Bijos smagios (griežtos, didelės) pakūtos P. smagù n. Kv: Didelė našta smagù nešti Lk. Jei vienas nešiu, tad būs munie da smagiaũ Sd. Vanduo nešti labai smagù Žd. smagiaĩ adv.: Smagiaĩ gavau dirbti i susirgau Šv. Smagiaĩ buvo traukti, ale bet patraukėm trys vyrai Vvr. Arkliai dideliai smagiaĩ trauka vežimą į kalną Sd. Linai rauti y[ra] smagiaĩ Štk. Ar tau smagiaĩ malkas kapoti? KlvrŽ. Sveikam žmoguo gal smagiaĩ dirbti Rdn. 17. vargingas, skurdus: Toks buvo pragyvenimas, nu smagùs buvo Kal. Smagùs gyvenimas senam i vienam Jdr. smagiaĩ adv.: Kitą kartą buvo ar smagiaĩ gyventi End. Dvare buvo smagiaĩ Eig. 18. tvankus: Ka smagùs oras y[ra] – rūksta Šts. 19. nevikrus, dramblotas: Smagiõs bėgsenos arklys visas vienkart šoka, smenga į žemę Šts. Didelis, smagùs ano arklys Šv. ◊ ant smagiõsios labai garsiai (rėkti, šaukti): Kai surėks in smagiõsios, tai tik neparvirtau – teip persgandau Dbk. iš smagiõsios 1. labai greitai (bėgti): Kaip iš smagiõsios bėgo, ir susdaužė Ds. 2. stipriai, smarkiai: Kaip dėjo iš smagiõsios! Km. nesmagù ant širdiẽs nemalonu, neramu: Parvažiavo namo – jau jam vis tiek ant širdiẽs nesmagù LKT182(Stak). smagùsis vanduõ koks nors alkoholinis gėrimas: Su tuom smagiuoju vandenim BzF173(TP1880,44).

smagus sinonimai

smagus antonimai

Ką reiškia žodis smagutė? Visi terminai iš raidės S.