guvus reikšmė
Kas yra guvus? guvùs, -ì adj. (4) gudrus; vikrus, gyvas, apsukrus: Guvùs vaikas Skdv. Jų vaikai visi gùvūs Krkl. Guvus šunelis visados riebus S.Dauk. Guvus, aplamį apgavęs, juokas PP62. Mūsų Jonis guvus – uždaryk jam duris, pro langą išlįs VP30. Aš esu už tave mažesnis, ale guvesnis PP29. Kurs greitai pagauna lekiančią skarelę, tas guvùs J. Pailgas, guvus ir protingas veidas buvo apdegęs [nuo saulės] V.Kudir. guviaĩ adv.: Jaunuomenė mokės kariauti ir guviai neprietelius terioti M.Valanč. Išguldė jam daiktus taip guviai, idant kožnoje dingtėje galėtų patys nusiteisinti S.Dauk. Ant aukšto namo smaigalio guviai plevėsuoja raudona vėliava rš. Nedidelės akys linksmai ir guviai žybčioja rš. Tos kregždės, guviai čiaukšėdamos, sklando pro duris rš. Guviaũ šok prie darbo! Vl.