švykšt reikšmė

Kas yra švykšt? švýkšt interj. NdŽ 1. staigiam išėjimui, prabėgimui ir pan. žymėti: Tik švýkšt šuva iš būdos Šn. Zuikis pro šalį švýkšt, kiaušiniai ma[n] nuo rankos pupt – i nebė[ra] turgaus Jnš. Švýkšt šaunas greitai vėžys atbulas J. ^ Po girelę švykšt žuvelė, nuo žuvelės vinkst girelė (dalgis ir rugiai) LTR(Šll). 2. Pvn kartojant nusakomas greitas lėkimas, lakstymas: Švýkšt švýkšt vaikai, nepasėda Rdn. Tik neimk tokios, kur švýkšt švýkšt (visur laksto), ir išsidažiusios DūnŽ. Švýkšt švýkšt blezdingos pro dures DūnŽ. Matyt, tų lydžiokų kaip silkių – tik švýkšt švýkšt Krs. ║ greitam lėkimui metant nusakyti: Ot smagi buvo darbinykė: būdavo, nulėks pievon – šienas tik švýkšt švýkšt padangėn lekia jai Mžš. 3. šiūpt (pabėrimui, papylimui žymėti): Klojimas didžiausis, su bertuve švýkšt javus [vėto] Užv. Ir paėmė vėtyklę, ir iš vieno galo kitan galan, švýkšt da švýkšt Dv. Švýkšt ir apipylė jį pelenais Tvr. Švykšt visas kortas ant stalo J.Avyž. ║ netikėtam išsiliejimui žymėti: Švýkšt vanduo pasirodė iš po lajaus žvakės J. 4. sudavimui, sukirtimui žymėti: Cigonai su votegais tik švýkšt švýkšt par kenkles Trk. Švýkšt šovė (kirto) par burną Grd. 5. staigiam, netikėtam papjovimui, įsipjovimui žymėti: Švykšt ir papjovė Šts. Švykšt įsipjovė su dalgiu J. 6. žybtelėjimui, blykstelėjimui žymėti: Švýkšt pro lūpas kaip ugnis auksiniai dantys Yl. 7. DŽ vikst (uodegos suvizginimui nusakyti). 8. sušnypštimui nusakyti: Indėjo adatelę ugnin, švýkšt perdegė ir pasidarė šnipštas Prng. 9. kartojant nusakomas šnirpštimas: Taip šnypšta baisiai – švýkšt švýkšt par visą salę Krš. 10. BzF186 kvykt, spygt.