šiūpt reikšmė

Kas yra šiūpt? šiū́pt interj. 1. NdŽ gausiam staigiam įbėrimui ar išbirimui nusakyti: Šiū́pt išbyrėjo grūdai J. Šiū́pt visą saują Sl. Šiū́pt kašeliotę [uogų] skarelėn Klt. Šiū́pt šiūpėlę grūdų vištom pašliaukė Jnšk. | Papurtinau tokiuos patalus, man tik šiū́pt akin – dabar vis duria kaip rakštis Km. ^ Vilkas tūpt, meška šiū́pt, retadantis i pagavo (šienauja) Ml. 2. kartojant nusakomas barstymas, birių daiktų mėtymas: Šiū́pt šiū́pt pasėjo, paakėjo grėbliu Klt. | prk.: Kai turia, tai šiūpt šen, šiūpt ten, o paskum nė į dantis nė[ra] Rs. 3. šliūkšt: Šiūpt vandeniu terp durų – net šeimyna išsigąsdavo Skdt. 4. Trgn, Ds staigiam sudavimui nusakyti: Tėvas siuntė [v]andenio, nėjo [vaikas] – dirželiu šiū́pt! Klt. Tiktai man par kalnius šiū́pt bizūnu Ktk. 5. NdŽ pliūpt (liepsnos pliūptelėjimui nusakyti): Nebetoli beesant nuo tos garbingos vietos šiūpt liepsna! Vaižg. Ugnelė šiū́pt, šiū́pt pasikelia ir vėl nuslūgsta Ds.