arimas reikšmė
Kas yra arimas? arìmas sm. (2) K 1. → 1 arti 1: Kieta žemė – sunkus arìmas Kp. Arìmo dar dviem dienom liko Rm. Nuo arìmo neit (net) visą skauda Gs. Ūkiuose prasidėjo pavasario arimas sp. Rudeninis arimas rš. Išilginis, skersinis arimas rš. Mokslas arimo SD229. O dar yra penkeri metai, kuriuose nebus arimo ir nebus pjūties Ch1Moz45,6. 2. R išartas laukas: Arìmai ar jau akėti, išakėti? J.Jabl. Tokiam arimè ką tik pasėsi, tas augs Srv. Arìmai vėl ėmė žaliuot, reikės perakėt Žml. Lapams nu medžių krintant, kiškiai po arimùs slapstos Brs. Vagelę arė, atgal žiūrėjo, ar dailus arimẽlis Gr. ^ Brozda kap per arimùs (važiuojant) Gs. Duona kai arìmas (negražiai, nelygiai nuriekta) Trgn. Vasarą piemenų kojos sutrūkinėję kap arìmas Kb. ^ Ima jį balti arìmai (kad jis galą gautų)! B. 3. prk. kokio nors darbo sritis: Tėvynės dirvonuose, lietuvybės arimuose darbas yra toks painus ir sunkus I.Simon. \ arimas; aparimas; atarimas; įarimas; išarimas; nuarimas; paarimas; perarimas; praarimas; priarimas; suarimas; užarimas