spėrus reikšmė
Kas yra spėrus? spė́rus, -i adj. (3, 1) Jn, K.Būg, Rtr, FrnW, NdŽ, DŽ1, spėrùs, -ì (3, 4) [K], LsB441; S.Dauk, D.Pošk, I, L 1. Kv, Vdk greitai, sparčiai atliekamas, padaromas, įvykstantis: Verpti ne taip spė́rus darbas J. Tas darbas baisiai nespė́rus Nmk. Spė́rus darbas nenuvargina Krkl. Reti linai rauti – spė́rus darbas Kal. Su spragilais kulti – tas yr nespėrus darbas Vkš. Ka rugiai nėra vėjo pri žemės suguldyti, pjovimas y[ra] spėrus Kl. Šį metą rugiai pjauti y[ra] nespėrì: y[ra] sukritę i paraugę Ms. Viltis spėraus sulaukimo pagalbos nuramino Magdelę Žem. spė́ru n., spėrù: Su kestimis spėru šiaudus nešti J. Su tokiu arkliu tai spėrù – bematant ir vietoje Skdv. Mun spė́ru buvo suvokti daktaro butą – aš gatves žinojau Skd. Miško spėru gauti M.Valanč. spė́riai adv. Varn, Skdv, Šauk, Skr, spėriaĩ KI452, spė̃riai K, LsB441, Rtr; Kos93, I, M, Š: Spė́riai darbas jam vienu logu eina J. Darbas eina spė́riai nū rankos Prk. Spė́riai ravė[ja] bobikė Krš. Anie spė́riai auga iš pavasario Vdk. Čia plonos gijikės. Kad storesnės, spė́riai eitų megzti Erž. Sušalo baisiai ir spėriai numirė LTR(Krt). Dabar tik ir spėriai šok į pagalbą! Vd. Kiekvienas gal lengvai ir spėriai pramokti kningose skaityti S.Dauk. Širdis muša smagiaus ir kraujas gyslose bėga spėriaus TS1902,1b. Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41. Pavasaris labai spėriai aušo rš. ║ greit pagaminamas: Spėrùs alus dė[l] to vadinas, ka iš duonos plutų yr spėriai, greitai padaromas Šts. ║ lengvas, patogus, geras važiuoti: Nespėri keliai par tus kęsynus, greit nepavažiuosi Dr. 2. sparčiai, vikriai dirbantis, greitai ką darantis: Spė́rus jis ant darbo J. Spė́rus darbininkas J.Jabl. Spėrus darbe žmogus Šauk. Muno motyna kad i sena, bet pri darbo da spėrì Vkš. Spėrùs vyras par dieną trijų centnerių rugių sėjimą nukerta Trg. Spėrus ant nupirkimo Šts. Jei tu tokia spėri, tai aš atvešiu vežimą pakulų, tu jas par naktį suverpk LTR(Krž). Imk mane, aš esu spėrus vaikinas TDrVII3. Spė́riosios rankelės J.Jabl. ^ Dievas nespėrus, bet nemaršus rš. 3. spartus bėgti, lėkti, skristi, eiti, greitas: Jo arklys spėrùs Rs. Eik spėriais žingsniais ir veikiai jį pavysi Grdm. Tai kaži kas spėrèsnis – traukinys ar oroplanas Šmk. Jo pradalgė neplati, bet užtat žingsnis spėrus J.Avyž. Arkliai veža spėria risčia rš. spė́riai adv. Krtv, Lkv, spė̃riai LKT61(Nv), Trš: Jau spė́riai nepaeinu Erž. Jis labai spė́riai žengia Vdžg. Su dviračiu daug spėriaũ nuvažiuosi, nekaip pėstas nueisi Vkš. Kad i spėriaũ kiek paeinu, nieko nejaučiu Erž. Priėdusi kumelaitė lėkė spėriai, smarkiai kratė vežimą rš.