keikimas reikšmė

Kas yra keikimas? keikìmas sm. (2), kéikimas (1) Krtn, Krš 1. SD295, R, N, K → keikti 1: Nuo keikìmo net gerklė ažkimo Ds. Toks ano kéikimas, kad negali nė klausyties Als. Juos vis gundo į keikimą BsMtI17. Jo burna yra pilna keikimo BbPs10,7. Girdėjo balsą keikimo Ch3Moz5,1. Angies liežuvį tur gailą, anta keikimo smailą Mž401. Nasrai jo pilni yra keikimo Mž524. ^ Su kéikimu kaulų nėkam nepadauši Šts. 2. bažn. atskyrimas nuo bažnyčios, ekskomunika: Per keikimą, arba ekskomunikaciją DP470. \ keikimas; atkeikimas; iškeikimas; nusikeikimas; pasikeikimas; prakeikimas; užkeikimas

keikimas sinonimai

keikimas junginiai

• (pra)keikimas, keiksmas