veselia reikšmė

Kas yra veselia? ×veselià sf. (2) NdŽ, DūnŽ 1. žr. veselė 1: Kaip matome, lietuviai skolintiniems žodžiams svodbai ir veseliai pakeisti turi saviškius, būtent nuduotuves ir vestuves K.Būg. Turė[jo] treji ažusakai išeit – tada veselià Švnč. Any susūtarijo vesẽlią dirbt, ženytis LzŽ. Pirmadienė[je] prasidėjo veselià i visą savaitę [truks] Užv. Šokom vesẽlią Rš. Jis veselioj gražiai šoka O. Vienas durnas turia būti vesẽlioj, kiteip nebūs juokos Skdv. Vesẽliosu Lkm. Kurs grandinius valgo trikojo, to veselià būs sninganti i lynanti (priet.) Kl. ^ Kada to veselià pasibaigs, kada to veselià pasibaigs (bliauna nešerti veršeliai, karvės). – Nor kasdien veselià, nor kasdien veselià (atsako ožkos ir ožiukai, pešantys iš vežimo šieną) Švnč. Bobos pilve veselià (dūda) Tvr. Per pilvą gysla, gale kojų veselia (verpimo ratelis) Bsg. ║ Sd Veselià parvažiavo, jaunoji patiekė stalą Bdr. Seniau dešimčia arklių veselià važiuodavo Dglš. Kai parvažiuos veselia, tai grajyk i grajyk be sustojimo, kad nesustemdyt veselninkų BsV318 (Slv). 2. prk. siautimas, šėlimas, triukšmas: Vienas svetimas vaikas prisidura (ateina) – trobo[je] veselià Krš. ◊ velnių̃ veselià 1. siautimas, šėlimas, baisus triukšmas: Tikra jau velnių̃ veselià tę pas jų Stak. 2. Ds, Jnš smarki pūga, pustymas.