karaliūnas reikšmė

Kas yra karaliūnas? karaliū́nas, -ė smob. (1) J, karaliū̃nas (2) K; SD114, R, M, MŽ305, KlG65, LL48, Gr, Rk karalaitis: Tu, karaliau, karaliū́ne, permet', persvied' (permesk, persviesk) lenciūgelį [per upę] (ps.) Tvr. Karaliū́nas nuliūdęs vaikštinėjo po sodą BM13. Išbėgo jinai an tą karaliūną Brž. Dabar tas karaliūnas tuo nuvyko pas kalvį BsPIV39. Klausė karaliūnas, ko žirgelis liūdnas JD114. Kad man uždėtų karūną, būčia karaliū́nu Kp. Garbina žinyčios sargai karaliūnę A1885,102. Gimė mums karaliūnas Mž207. Atlankysiu kunigaikščius ir karaliūnus SPI54.

karaliūnas junginiai

• Vytautas Karaliūnas